Ūkininkas neranda sutarimo su miško kirtėjais

Ūkininkas namo važiuoja pro didžiules medžių rietuves.

Vienkiemyje Girininkuose su šeima gyvenantis ūkininkas Viktoras Barpšys šiomis dienomis jaučiasi lyg nepaskelbto karo zonoje. Mat šalia esančiame privačiame miške vyksta medienos paruošimo darbai, o rąstus ketinama išvežti iki tol tik ūkininko šeimos naudojamu keliuku. Baimindamasis, kad sunkiasvoriai miškovežiai keliuką „sumals į miltus“, V. Barpšys pradėjo savotiškai gintis nuo miško kirtėjų „invazijos“.

Kelias visų, bet tvarko vienas?

Į redakciją paskambinęs girininkiškis ūkininkas teigė nebežinantis, kaip apsiginti nuo esą jo supiltą bei puoselėjamą kelią gadinančių miškovežių. Reikalas tas, kad ginčytinas kelias, vedantis į V. Barpšio sodybą, yra valdiškas, t. y. bendro naudojimo. „Kaimynė pradėjo kirsti mišką keliuose hektaruose. Su ankstesne miško savininke, jos mama, kuri neseniai mirė, neturėjome jokių problemų. Dabar ėmė šeimininkauti dukra. Bus daug medienos, daug mašinų po 40 tonų svorio. Kelias bus smarkiai sugadintas, iki mūsų negalės, esant reikalui, privažiuoti greitoji ar gaisrinė. Kartu gyvena dukros šeima su mažais vaikais. Ir kodėl aš savo lėšomis turiu paskui vėl tvarkyti miško kirtėjų sugadintą kelią? Jiems tai nauda, o man – vieni nuostoliai. Išvažinės ir pievą, kurią nuomojame, nes čia pat, šalia kelio, mediena ir sandėliuojama. Dėl tokios įtampos nė savo darbų negalime dirbti“, – skundėsi V. Barpšys. Jis tikino, kad nei miško savininkai, nei kirtėjai, pabaigę darbus, nežadėjo sutvarkyti keliuko taip, kaip buvo. „Yra dar du kiti išvažiavimai iš miško, bet jie pasirenka lengviausią – į mūsų namus vedantį, mūsų rankomis supiltą keliuką. Taip, jie turi teisę važiuoti, tačiau mes turime teisę neleisti“, – karščiavosi ūkininkas.

Dukart kvietė policiją

V. Barpšys prisipažino bandęs lengvuoju automobiliu blokuoti kelią miškovežiams, tačiau sulaukė policijos vizito – pareigūnai liepė patraukti mašiną nuo kelio. Antrąsyk ūkininkui policija buvo iškviesta, kai jis ant kelio papylė stambų gruntą, akmenis, dėl kurių taip pat buvo apsunkintas važiavimas šiuo keliu. „Aš tvarkausi kelią iš anksto, jį tvirtinu šiuo gruntu, kol neišvažinėjo miškovežiai. Kas kitas mane apsaugos? Tik pats. Ieškojau pagalbos, bet nesulaukiau“, – sakė girininkiškis. Jis teigė girdėjęs, jog su miško kirtėjais dažnai konfliktuoja ir kiti ūkininkai. „Kirtėjai nusiperka mišką, atlekia kaip kokie skėriai, iškerta, išveža, ir jiems nesvarbu, ką po savęs palieka. Išvažinėtus kelius ar pievas, krūvas primėtytos žievės laukuose. Juk jie čia negyvena. Kaimynų bėdos nerūpi ir miškų savininkams, kurie patogiai gyvena miestuose“, – piktinosi ūkininkas iš Girininkų, užsiimantis sodininkyste ir gyvulininkyste.

Į kalbas nesileido

Miško kirtėjams V. Barbšio kaimynės miške vadovaujantis darbų vykdytojas Karolis Preibys, paklaustas apie konfliktą su ūkininku, iš pradžių pasiūlė geriau susisiekti su savininkais, kurie labiau gali komentuoti šią situaciją, nes miško kirtėjai esą į ją nesikiša. Tačiau vis tik K. Preibys pastebėjo, kad jo darbe retenybė, kad taip neitų susitarti su ūkininku ir jis kliudytų darbams, neturėdamas esą tam jokios teisės. „Aišku, su ūkininkais pasitaiko konfliktų, tačiau tokių kaip šis nėra buvę, kai net policija nesusišneka, nekalbant jau apie savininkus. Šimtus kartų su juo kalbėta. Antrą mėnesį jie su šiuo ūkininku vargsta, girdėjau, jau advokatus samdosi. V. Barpšys sugalvojo neįsileisti savininko į jo paties mišką, žemę, nors neturi jokio pagrindo, net nuomos sutarties. Kito kelio išvežti medieną nėra, juk nevažiuosime per laukus ir miškus. Šis žvyrkelis yra žemėtvarkos plane, juo leidžiama visiems naudotis. Daugybę metų taip dirbame, naudojame tokius keliukus. Ar sugadinsime kelią kalbėti dar anksti – bus matyti. Kas sugadina – tas tvarko. Mokame mokesčius už kelių remontą iš anksto – jau dveji metai, kaip įvestas 5 proc. mokestis nuo žaliavinės medienos apyvartos. Dar atskirai mokame metinį kelių mokestį – po 3 000 eurų už sunkvežimį. Pernai šių mokesčių sumokėjome iš viso 67 000 eurų. Taigi, viskas yra apmokėta iš anksto“, – sakė K. Preibys, medienos gamyba užsiimantis 25 metus.

„Banga“ susisiekė ir su kertamo miško viena iš savininkų Laima Lygnugariene. Tačiau moteris į ilgas kalbas nesileido. „Mes neturime su juo (Viktoru Barpšiu – aut. pastaba) apie ką kalbėti. Tegul jis skundžiasi. Jis turėjo reikalų su policija ir viską puikiai žino. Ten yra seniūnijos kelias. Aš jam neturiu ką daugiau pasakyti, viso gero“, – išbėrė savininkė ir padėjo telefono ragelį.

Vežti medieną gali

VĮ Miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Rimgaila sakė išdavęs leidimą kirsti mišką Girininkų kaime. „Miško kirtėjai vykdo gamybą, moka mokesčius ir jie turi teisę vežti produkciją tuo keliuku sunkiais miškovežiais – juk jos neišskraidinsi malūnsparniais. Biržės didelės, medienos kiekiai taip pat dideli – šiuo metu nuimamas miškų „derlius“. Jei kelią sugadina – kontroliuoja seniūnija. Seniūnas yra teritorijos šeimininkas ir jis iš anksto gali apriboti technikos tonažą, jei kyla grėsmė, kad kelias bus sugadintas. Reikia tik laiku atlikti namų darbus“, – teigė A. Rimgaila. Anot specialisto, leidime miškokirtos darbams net paryškinta eilutė „negadinti kelių“, tačiau kirtėjai to ne visada laikosi. „Būna, išvažinėja pasėlius, pievas, ganyklas, tačiau už tai baudos „mizernos“, neadekvačios padarytai žalai. Kas kita, jei sugadinama miško paklotė – tada jau baudos nemažos. Geriausiai iš anksto raštiškai susitarti su miško kirtėjais, kad jie įsipareigotų sutvarkyti kelią“, – sakė Miškų tarnybos specialistas.

Miško kirtėjai nepaiso įstatymų

Vėžaičių seniūnijos seniūnas Liudas Laukaitis teigė apie konfliktinę situaciją žinąs, nes liepos 26 d. V. Barpšys seniūnijoje parašė skundą. Seniūnas šiomis dienomis žadėjo ir pats nuvažiuoti į Girininkus. „Tačiau nėra jokių svertų, kad būtų galima staiga uždrausti miško kirtėjams ten vykdyti gamybą. Mūsų pareiga prižiūrėti tokius keliukus ir, jei jis bus sugadintas, imsimės tvarkyti. Ginčas tarp ūkininko ir kirtėjų kilo dėl kelio atkarpos, kuri tęsiasi laukais, o kelias vingiuoja dar ir per mišką. Keliai šiemet palyginti geri, pravažiuojami, vasara nebuvo labai lietinga“, – „Bangai“ sakė seniūnas. Pasak seniūno, šiemet seniūnijoje pravažiuojančių sunkvežimių svoris iki 16 tonų apribotas trijose vietose – saugant naujai asfaltuotą gatvę Maciuičiuose, taip pat kelyje ties Samališke ir prie vienos sodų bendrijos trišalės sankryžos.

L. Laukaičio teigimu, su miško kirtėjais kyla nemažai problemų. „Prieš pradėdami kirsti mišką, jie pagal nustatytą tvarką turi atvykti į seniūniją susiderinti, kada pradės darbus. Tačiau to niekas nedaro. Ne kartą buvo gyventojams išvažinėję su technika pamiškes, laukus, pridarę žalos. Turėjome net vieną nemažą administracinę bylą, kai kirtėjai pavasarį pažliugusiu keliu ėmė vežti medieną ir jį visiškai sugadino“, – pasakojo seniūnas. Būna, kai kirtėjai pažada sutaisyti išmaitotą kelią, tačiau paberia šiek tiek žvyro, ir jau mano, kad sutaisė. Pasak L. Laukaičio, sunku surasti miškų savininkus, išsibarsčiusius po visą Lietuvą, kurie samdo miško kirtėjus. O šiems esą mažiausiai rūpi kitų reikalai, išskyrus tik tai, kaip kuo greičiau nukirsti, išvežti medieną ir gauti atlygį. „Tai prisisamdo visokių, važinėja net be numerių su technika po miškus. Sudėtinga situacija“, – reziumavo seniūnas L. Laukaitis.