Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine Kryžkele. Gyventojai kviečiami dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį – edukacinį projektą, pavadinimu „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo  ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele.
„Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.

Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio

Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama, jog projekte kareivinių pastatai bei visa aplinka pasitarnautų ne tik kaip militaristinis objektas, apgaubtas istorinėmis datomis, ar faktais. Kūrybinės komandos išsikelta užduotis – per raudonų plytų pastatus  įkūnyti karų būvį, nulėmusį žmonių migravimo (įsikūrimo ar priešingai – pasitraukimo) priežastis.

Taip patyriminėje ekskursijoje „Migrantas“ dalyviai bus kviečiami nusikelti į skirtingus siužetus: į XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą; sudalyvauti mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais; patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo sesei; išgyventi Prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas; išjausti Vilko vaikų  ir   trėmimų istorijas, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą; suvokti naujo miesto tapatybės kūrimą. Galiausiai, panirti į Sąjūdį ir kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vietą.

Bandomoji patyriminė ekskursija „Migrantas“ birželio 28 dieną su Dituvos pagrindinės mokyklos mokytojais. Nuotraukos autorius –  fotografas A. Dudanavičius

Bandomosios patyriminės ekskursijos jau įvyko birželio gale. Jas išbandę Klaipėdos miesto ir rajono muziejininkai bei mokytojai negailėjo gražių komentarų. Galimybė pabūti kitame laike, įsigyventi į kito žmogaus patirtis, išgirsti kito žmogaus mintis – šiomis patirtimis siekiama „Migrantą“ padaryti unikaliu produktu. Verta paminėti ir tai, jog vienas iš kūrybinės komandos sau išsikeltų iššūkių buvo ir 5 pojūčių ekskursijos metu suaktyvinimas: lytėjimas, klausa, regėjimas, uoslė, skonis… Kaip visa tai pavyko – bus galima išbandyti ir atsakyti jau rudenį.

Istorijų įgarsinimas

Ekskursijos metu girdimi tekstai – rašytojos Sondros Simanos kruopštus darbas. Siekiant kuo organiškiau perteikti juodraščiuose nugulusio istorinio siužeto dvasią, istorijų įgarsinimui „Migrantui“ pasitelkti profesionalių aktorių balsai, įtraukti ir Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai. Skirtingus asmenis per vasarą įgarsina mokytojai, kitų sričių specialistai; nauja patirtimi – padirbėti su gerai žinomu kompozitoriumi – Kristijonu Lučinsku – jo įgarsinimo studijoje itin džiaugiasi mokiniai.
Didelės kūrybinės komandos padėkos jau keliavo, tačiau vertos atskiro paminėjimo dar kartą prie įgarsinimo prisidėjusiems, mieste gyvenantiems kitataučiams – italams, prancūzams, žydams, ukrainiečiams… 
Ateityje numatoma sukurti ir parodą – kiekvieno projekte girdimo „balso“ atvykimo į Klaipėdą istorija: asmeniniai ar šeimos narių atsiminimai, patirtys, ateities mieste vizijos.

Nuotraukoje: (kairėje) M. Stulpinas – būsimasis Klaipėdos Verdenės septintokas įrašų studijoje pas kompozitorių K. Lučinską (dešinėje). Nuotraukos autorius – R. Čerapė

Gyventojai kviečiami dalintis senais lagaminais

Kiekvienas, norintis sudalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdami sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia dalintis senais lagaminais, kurie taps šioje ekskursijoje migrantų atributais, jų palydovais*.

Pirmaisiais  dviem lagaminais projektui pasidalino klaipėdietė I. Urnikienė. Jie mena ne tik jos tėčio –  tremtinio P. Žukausko – istoriją, bet ir prosenelės pokario meto išgyvenimus. Projekto kūrybinė komanda siekia ateityje visas šias istorijas įprasminti parodoje ar atskirame leidinyje.
Nuotraukos autorius – „Migranto“ kūrybinės komanda

Pirmiesiems patyriminės ekskursijos bandymams kūrybinė komanda jau buvo surinkusi net 11 lagaminų. Jaudina kartu su lagaminais atkeliavusios jų istorijos; dalijamės viena jų:
„<…> šiam lagaminui, tikriausiai, daugiau kaip 80 metų. Jis talpino kuklią mantą į Sibirą ištremtų žmonių. Lagamine tilpo keturių šeimos narių rūbai, sutaupyta nuo davinio duona, druskos ryšulėlis. Netilpo tik vargas, ašaros, didelės netekties skausmas… <…> Prieš maždaug 60 metų lagamino šeimininkas – P. Žukauskas – grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą. Čia jis sukūrė šeimą; dirbo statybose – miestą reikėjo pakelti iš pamatų… <…> Lagaminas slepia visą tremties istoriją. Gal prabils Jums? <…>“. 

*Kūrybinė komanda iš anksto visiems, kurie pasidalins savo lagaminais. Esant galimybėms labai kviečiame lagamino šeimininkus pasidalinti ir lagamino istorija, lagamino savininko nuotrauka.

Turinčius senus lagaminus kviečiame skambinti projekto edukatorei Rimai telefonu 846398649 arba rašyti  elektroninį laišką adresu rima.dackauskyte@gmail.com. (Projektui pasibaigus bus galimybė lagaminus susigrąžinti).

Jau surinkti lagaminai – nepamainoma dalis patyriminės ekskursijos „Migrantas“. Kiekviename jų paslėptos kitos tapatybės, bei pojūčius dar labiau sužadinantys rekvizitai.
Nuotraukos autorius – fotografas L. Gruzdys.

„Migrantas“ pagal švedų „Kelionės laiku“ metodą

Nors klaipėdiečiams bei miesto svečiams istorinės interaktyvios garso, muzikos ekskursijos/instaliacijos nėra naujiena, šis projektas bus kitoks ne tik dėl istorinės tematikos, bet ir taikomos metodikos, kurią siūlo švedų „Kelionės laiku“ (angl. Time Travel) metodas. Tai patyriminio ugdymo metodas, jungiantis paveldą, konkretų istorinį įvykį ir vietos bendruomenę – aktualiems dabarties klausimams ir jų paralelėms praeityje. Dėl intymesnio susitikimo su laikmečiu svarbu  bent trumpam pamiršti savo tapatybę ir trumpai įsileisti kitą – provokuoja tai, kad nauja, ekskursijos metu gaunama tapatybė, gali būti sava arba atvirkščiai – sunkiai suvokiama, nesuprantama, nepageidaujama.  Kaip aš jaučiausi kito „kailyje“ – savas ar svetimas?  Tokiomis mintimis skatinama pasidalinti renginio pabaigoje; refleksija, anot švedų, vienas svarbiausių momentų, organizuojant tokio pobūdžio „Keliones laiku“.

„Kelionės laiku“ metodą iš švedų kartu su Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybine komanda mokinosi perimti ir Gargždų krašto muziejaus edukatoriai bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistai. Naujo metodo pagrindu, šiose institucijose taip pat parengtos naujos veiklos: laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje (Drevernoje) galima nusikelti „Kelione laiku“ į 1944 metų liepą (likti ar evakuotis?), Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – į XIX a. vidurio lietuvininkų gyvenimą, kuomet Prūsijoje, panaikinus baudžiavą, dėl dirbamos žemės trūkumo, žmones ieškojo pragyvenimo šaltinių kitose Europos valstybėse ar net Amerikoje.

Raimonda NABAŽAITĖ, Milda KONTRIMĖ, Klaipėdos universitetas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių