Už sentimentus svarbiau saugus kelias
Į „Bangos“ redakciją kreipęsis Algimantas Šniepis piktinosi, jog Priekulės seniūnijos kelias per Stragnus, Rokus, Voveriškius į Butkų kaimą prarado istorinę reikšmę, nes iškirsti praeitį menantys pakelės medžiai. Tačiau jis nėra kultūros paveldo objektas, ir seniūnija stengiasi tvarkyti kokybiškai, nieko nepažeidžiant, kad būtų užtikrintas geras susisiekimas.
Nuvylė iškirsta pakelė
Būsimą Butkų kaimo naujakurį A. Šniepį kreiptis į „Bangos“ laikraščio redakciją pastūmėjo nusivylimas dėl nupjautų medžių palei seną kelią Šernai–Rokai–Voveriškiai–Priekulė. Anot jo, tai liūdnas seno Mažosios Lietuvos kelio likimas. „Juk medžiai jį supo nuo 1802 m.“, – teigė skaitytojas. Anot jo, iškirtus medžius, šis tapo paprastu ganyklų keliuku. „Bendruomenės žmonės apie tai nežinojo. Manau, kad prieš priimant šį sprendimą, reikėjo pasitarti, pasidomėti krašto istorija, išsiaiškinti, ką galima kirsti. Kelmai byloja, jog iškirsti sveiki medžiai, O kiek metų praeina, kol užauga medis?“ – retoriškai klausė A. Šniepis. Priminus, jog siaurame kelyje su galinga žemės ūkio technika neprasilenkia ūkininkai, jis atšovė: „Ar galima toleruoti, kad ūkininkai-verslininkai tvarkytųsi kaip savo kieme?“
A. Šniepis sakė ketinantis įsikurti Butkų kaime.
Gyventojai tikisi patogumo
Butkų kaimo seniūnaitė Jolanta Paliliūnienė patikino, jog dėl karklais apžėlusio, senais medžiais apaugusio kelio, kuriame buvo sudėtinga prasilenkti, nepatenkinti dauguma gyventojų. „Į mūsų sodybą verslo reikalais atvykstantys žmonės teiraujasi, kada gi bus sutvarkytas šis kelias? – kalbėjo seniūnaitė. – Žmogus, kuris skundėsi dėl nupjautų senų pakelės medžių, kasdien nevažinėja šiuo keliu ir nemato pavojingai palinkusių medžių, po vėtrų prilaužytų šakų. Apžiūrėjau nupjautus medžius – dauguma sutrešę.“
J. Paliliūnienė sakė, jog kurdamasi Butkų kaime žinojo, kad kelias nepatogus ir gali būti nupjauti medžiai. „Dabar mūsų gyventojai teiraujasi, kas bus čia padaryta? Jie tikisi asfalto… Aš manau, kad pašalinus pakelės medžius bus galima žvyruoti kelią ir pagerinti jo būklę“, – samprotavo seniūnaitė.
Beje, Butkų kaimo žmonės nusprendė savo nuomonę dėl kelio raštu pateikti Priekulės seniūnijos seniūnei ir rajono Savivaldybės merui. Kreipėsi ir Priekulės seniūnijos ūkininkai, dirbantys žemę Voveriškių, Butkų, Rokų kaimuose. Jie rašo: „Pritariame seniūnijos sprendimui senų medžių, augančių ant kelio pado, šalinimui, nes jis siauras, medžiai trukdo pravažiuoti dideliems mūsų traktoriams su inventoriumi, kombainams, kelyje nebeįmanoma prasilenkti su transportu, gadinama brangi technika, kliūva kombainų ir traktorių veidrodžiai, kabinos, laužomi žemės dirbimo padargai.“
Teisėtas sprendimas
Rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė patvirtino, jog šis kelias nėra kultūros paveldo objektas.
Seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė akcentavo, jog seniūnai įgalioti prižiūrėti vietinius kelius, pakeles. „Mes galime priimti sprendimus dėl senų pavojų keliančių, trukdančių prižiūrėti, formuoti sankasas medžių kirtimo. Ši teritorija neturi istorinio paveldo statuso, taigi medžiai nėra saugotini, – kalbėjo ji. – Daugelį metų prižiūrime kelią – žmonės reikalauja, kad jo būklė būtų tinkama – važinėja ne tik gyventojai, bet ir mokyklinis autobusiukas. Iki šiol buvo išmetami pinigai: nukirtus medžius, likę kelmai apsunkino kelio priežiūros darbus, eismo sąlygas, buvo sudėtinga pakelėje pjauti žolę, nebuvo galimybių formuoti sankasas. Šiemet nusprendėme pašalinti senus medžius ir kelmus. Seniūnijos siekiamybė – tikslingai ir atsakingai naudoti vietinės reikšmės kelių priežiūrai skirtas lėšas, darbus atlikti kokybiškai, užtikrinant geras susisiekimo sąlygas.“
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus:
– Šio kelio konstrukcijos dalies sankasoje augantys medžiai trukdė jį prižiūrėti. Daug skundų dėl nepriežiūros sulaukė rajono Savivaldybė. Mūsų skyrius nurodė seniūnijai sutvarkyti, daugiau dėmesio skirti šiam keliui. Seniūnė priėmė teisėtą sprendimą išpjauti medžius ir išrauti kelmus, nes palikus būtų dar didesnis pavojus.
Suprantu, kad retai atvykstant į kaimą, gražu matyti medžiais apaugusį kelią, o gyventojams, kasdien važinėjantiems į darbą, ar ūkininkams, riedantiems į laukus, kitokie jausmai kyla.
Medžiai apsunkino kelio priežiūrą, be to, trukdė eismui – nemažai avarijų šiame kelyje įvyko. Jie gi buvo pasodinti tuomet, kai keliu riedėjo arkliais traukiami vežimai, vėliau irgi nebuvo intensyvus eismas. Taigi nuomonių dėl medžių gali būti įvairių, tačiau kelią reikia prižiūrėti, kad juo būtų patogu ir saugu važiuoti.
Iš tiesų sentimentai praeičiai – gražu, bet saugus susisiekimas – svarbiau.