Veiviržėnų istorinės klebonijos atnaujinimo penkmetis – kūrybiškumo atmosferoje

Rugpjūčio vakaro švelnus mėlis Veiviržėnų istorinės klebonijos-parapijos namų skverelyje praėjusį penktadienį ant molbertų gaubė keliasdešimt meninių drobių, kurios buvo nutapytos dailininkų kūrybinės grupės „Mostas“ narių penkių dienų plenere. Kūrybinėje popietėje menininkai susirinkusiesiems atskleidė susižavėję miestelio istorija, jaukumu, gamtos grožiu, žmonių geradaryste. Tai ir tapo jų įkvėpimo šaltiniu.
Veiviržėnų plenero kultūrinės iniciatyvos autorius – Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas Vidmantas Gricius – taip sumanė įprasminti rekonstruotos istorinės klebonijos namų penkmetį.
Dvariškos pajautos vakaras
„Šiandien malonu su visais švęsti Veiviržėnų atnaujintos istorinės klebonijos penkmetį. Džiaugiasi mano širdis, kad klebono Vidmanto Griciaus, parapijiečių, geradarių, rėmėjų, savivaldos rūpesčio dėka širdingai atgaivintas unikalus pastatas tapo patraukliu ir jaukiu dvasingumo ir kultūros centru“, – kalbėjo kūrybinės popietės vedėja, įkūnijanti iškiliosios grafienės Volmerienės personažą, Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė. Jai kūrybinę vakaro nuotaiką padėjo sukurti ne tik jaunoji talentinga vėžaitiškių solistė Monika Šepikaitė, bet ir dar dvi Volmerio dvaro damos: kanklininkė Ramutė Pozingienė bei renginių organizatorė Sigita Venckienė. Beje, Vėžaičių kultūros centras, puoselėjantis dvarišką kultūrą, rengia renginių ciklą „Meno menė“, kurioje yra ir edukacija „Tapymas su Volmerytėmis“. Tad vėžaitiškių kultūros darbuotojų dalyvavimas Veiviržėnų plenero uždaryme nebuvo atsitiktinis.
Kūrybinė popietė alsavo jautrumo akimirkomis: čia skambėjo ir šviesaus atminimo veiviržėniškės poetės Elenos Skaudvilaitės eilės, ir pačios renginio vedėjos D. Ciparienės atlikta daina, kurią dainuodavo jos mama, buvusi ilgametė kultūros darbuotoja, taip pat dirbusi ir Veiviržėnuose.
Kūrybinėmis Veiviržėnų parapijos iniciatyvomis atvyko pasigėrėti gausus būrys svečių: Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, rajono Tarybos narės dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Monika Vasylienė, Savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jūratė Dobrovolskienė, Seimo narė Rasa Petrauskienė, nuotolinius sveikinimus perdavė palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskis. Kalbėjusieji akcentavo, kad istorinės klebonijos penkmečio sukaktis ir kūrybinio plenero apibendrinimas sutapo su svarbia Lietuvai data – Baltijos kelio 35-mečiu.

Padėka už iniciatyvas
Rajono meras B. Markauskas klebonui V. Griciui įteikė padėkos raštą už Klaipėdos rajono vardo garsinimą už rajono ribų, bendruomeniškumo puoselėjimą bei prasmingų kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą ir sklaidą.
„Reikia žiūrėti su viltimi į priekį, o su padėka – į praeitį. Esu dėkingas visiems, kurie atsivėrėte prašymo žodžiui, gelbėjote, kad šie parapijos namai būtų tokie, kokie yra. Žvelgiu į ateitį su viltimi, kad jie gražės, bus naudojami pagal paskirtį, kad juose bus ir daug dvasingumo, ir kultūros, bendruomeniškų akimirkų“, – dėkinga širdimi vylėsi klebonas V. Gricius, pasidžiaugęs palaiminga savaite su „Mosto“ kūrėjais.
Amatų centro amatininkai Aurelija Pociuvienė, Bronius Krauleidis, Valdonija Karaliūnienė, patys daug padėję, kad vyktų sklandus „Mosto“ kūrybinės grupės pleneras, dėkojo klebonui, kad jis Veiviržėnus „strajina“ iš visų pusių, ir džiaugėsi plenero dalyvių darbais.
„Mus sujaudino veiviržėniškių dėmesys, pagalba, nuolatinis rūpestis mūsų komfortu. Esame sužavėti, kokie puikūs žmonės čia gyvena, kokia įdomi miestelio istorija ir nepakartojama gamta“, – dėkodama visiems už puikų plenero organizavimą, maitinimą, laisvalaikį kalbėjo plenero dalyvė, tapytoja Rasa Užpelkytė.
Kūrybinės popietės metu buvo improvizuotas aukcionas, sukėlęs gerą nuotaiką, o kai kurie kūriniai vėliau buvo net nupirkti paremiant plenero idėją.

Prasmingas „Mosto“ pleneras
Renginio vedėja D. Ciparienė kūrybinės popietės dalyviams atskleidė, kad „Mostas“ jungia įvairaus amžiaus kūrėjus. Didžioji dalis grupės narių – pedagogai, kurie dėsto dailę įvairiose ugdymo įstaigose. „Mosto“ nariai nuolat rengia personalines ir bendras parodas, kurios vyko Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje, Vilniuje, Jūrmaloje ir kt. Nuo susibūrimo pradžios grupė kiekvienais metais pakviečia palangiškius į tradicines „Mosto“ gimtadienio parodas.
Dar viena gražia tradicija tapo kasmetiniai plenerai. Jie vyko Plateliuose, Lygsūdėje, Papilėje, Švėkšnoje, Mingėje, Luokėje, Biržuvėnuose ir kitur. Pirmąkart – Veiviržėnuose.
Šiame plenere tapė nuo pirmųjų dienų grupei priklausantys Rasa Užpelkytė, Eglė Lipinskaitė, Ieva Litvaitytė, Dovilė Oškinytė, Romas Paulikas, Reda Rimkutė-Ščerbakovienė. Būrelis Palangos dailininkų į grupę, kurios pavadinimas „Mostas“ primena platų žuvėdros sparno ar tapytojo rankos mostą, susibūrė 1993 metais. Dailininkus sujungė bendras kūrybinės veiklos siekis, noras padėti vieni kitiems rengiant parodas, aktyviai dalyvauti Palangos kultūriniame gyvenime. Grupei anksčiau vadovavo šviesios pagarbos dailininkai Edvardas Žiba, Juozas Meškys. Ilgus metus grupei vadovavo žymus dailininkas, karikatūristas Juozas Griušys (1952–2017). Jo žmona Nijolė dabar yra tarsi „Mosto“ kūrybinės grupės globėja.
Menininko šeima inicijavo albumą „Juozas Griušys. Karikatūra“, kurio 306-iuose puslapiuose sudėta per 600 karikatūrų. Jas palangiškis dailininkas J. Griušys piešė nuo 1973 iki 2007 metų. Karikatūras iš 4 tūkst. 500 šio žanro piešinių bei dar per tūkstančio eskizų archyvo atrinko sūnūs Mindaugas ir Juozas. Pasak N. Griušienės, iš viso yra likę apie 8 000 Juozo kūrinių. Minėtą albumą su padėka ji padovanojo plenero iniciatoriui klebonui V. Griciui ir kitiems plenero svečiams.
Beje, palangiškis J. Griušys buvo mūsų kraštietis, gimęs Medsėdžių kaime, baigęs Priekulės vidurinę mokyklą, studijavęs S. Žuko taikomosios dailės technikume.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Vidmantui Griciui 2016 m. tapus Veiviržėnų parapijos klebonu buvo imtasi klebonijos pastato remonto. Priminsime, kad „Banga“ jau rašė, jog 2017 m. paskirtas tarnauti Veiviržėnuose ir gilindamasis į Veiviržėnų parapijos istoriją klebonas V. Gricius išsiaiškino, kad tarpukariu čia klebono pareigas ėjęs kunigas Adomas Razmus (1931–1940) buvo Antano Smetonos bendramokslis. Prezidentas ne kartą lankėsi Veiviržėnuose. „Jeigu ne A. Smetonos palaikymas, šioje nedidelėje parapijoje tarpukariu nebūtų iškilęs toks moderniosios architektūros pastatas“, – neabejojo kunigas Vidmantas. Tuomet ne tik Lietuvos valdžia skyrė lėšų jo statybai – prisidėjo ir patys parapijiečiai. Moderni klebonija su balkonu ir jį laikančiomis kolonomis buvo neįprastas statinys bažnytkaimyje. Jis pradėtas statyti 1937 m. ir baigtas 1940 m. Tačiau pagal paskirtį jis buvo naudojamas tik 8 metus. Sovietmečiu 1948 m. buvo perduotas Sveikatos fondui ir jame įkurta Veiviržėnų ligoninė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, klebonijos pastatas buvo grąžintas Veiviržėnų parapijai, tačiau daugiau nei porą dešimtmečių jis stūksojo tuščias, sunykęs, beveik nenaudojamas.