Veiviržėnuose gargždiškė sukūrė jurginų rojų
Kai atrodė, jog aplink išbluko kasdienybės spalvos ir liko tik liūdesys, gargždiškė Vida Raudienė savo gyvenimą praskaidrino gėlių žiedais prie tėvų namų Veiviržėnuose. Jie tapo atgaiva artimųjų slaugos, o neseniai ir netekčių prislėgtai moteriai, džiugesiu pažįstamų, draugų, giminių akims. Neseniai jos auginamų jurginų grožiu stebėjosi ir atėjusieji į Sodo šventę Gargžduose.
Apie 800 kerų
Kiek save Vida atsimena, jos gyvenimas nuo mažens susijęs su jurginais: „Vos išėjus iš močiutės namo, lysvėje augo 20–30 kerų jurginų. Senoviniai, daugiausia violetiniai, kelis ir dabar tokius turiu iš vaikystės namų Tarvydų kaime.“ Vėliau tėvai pasistatė namą Veiviržėnuose. Dabar čia tikras jurginų rojus – apie 800 įvairiausių spalvų ir veislių jurginų kerų verčia aikčioti iš susižavėjimo ir nuostabos. Pirmuosius Vida pasodino prieš daug metų, kai dar dirbo Gargždų silikatinių plytų gamykloje statybinių medžiagų sandėlininke. Vėliau jurginų ir kitų gėlių tik daugėjo. Dabar joms skirti 45 arai. „Kai slaugiau ir seserį, ir mamą, beveik nuolat būdavau čia, Veiviržėnuose. Jokio darbo slaugydama dirbti negalėjau. Jei ne gėlės, nežinau, kaip būčiau ištvėrusi. Gėlės buvo ir yra geriausias vaistas, terapija nuo visų negandų“, – susijaudinusi sakė moteris, nebijanti sunkaus darbo, kurio ypač daug rudenį ir pavasarį.
Per žiemą rūsyje laikomi jurginai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje įšilus žemei yra pasodinami pagal veisles, jos pažymimos lentelėse, kad rudenį nurovus nesusipainiotų. Nuo liepos gausiai įvairiausiomis spalvomis žydintys jurginai džiugina žiedais iki pat šalnų. Žinoma, kiekvienas gėlininkas norėtų jas dar atitolinti, kad kuo ilgiau galėtų gėrėtis spalvų jūra. Kai jurginų žiedai pašąla ir pajuoduoja lapai, tvirtus ir vos ne riešo storumo stiebus reikia nupjauti, o paskui kastuvu iškasti visus kerus stengiantis jų nepažeisti. Tada jie rūšiuojami pagal veisles, o žiemą rūsyje ne kartą apčiupinėjami, pašalinami vos pradėję gesti, o pavasarį vėl sodinami.
„Daug gumbelių pirkau iš selekcininkų, kurie užsiima dauginimu, tačiau ne viską, ką turi, jie noriai parduoda. Kartais susigundau nusipirkti pamačiusi ir parduotuvėje, bet ne visada, kas pavaizduota ant pakuotės, taip atrodo, kai pražysta“, – kodėl verta pirkti iš selekcininkų, paaiškino Vida. Moteris neskaičiuoja, kiek išleido gėlėms, bet sakė mananti, kad būtų auksiniais papuošalais nuo galvos iki kojų apsikarsčiusi, jei vietoj gėlių būtų pirkusi auksą. „Tačiau auksas neprilygsta sveikatai“, – tarstelėjo Vida, visoms gėlėms dėkinga, kad padėjo išsaugoti dvasinę ir fizinę sveikatą, kai buvo labai sunku.
Nuo pavasario iki rudens
Į Veiviržėnus važiuosime ir pavasarį, kai Vidos sklype sužydės krokai, hiacintai, narcizai ir tulpės. Gėlių mylėtoja augina apie 120 krūmų rožių, apie 40 rūšių vienadienių, vilkdalgių, šimtus kardelių, tigrenių, nerinių, kalijų… „Visų neišvardysiu, nes kiekviename žingsnyje – gėlės. Man visos mielos“, – šypsojosi Vida, švelniai liesdama jurginų galvas. Paklausta, kaip užsiauginti tokių rudeninių gėlių, ji sakė nieko ypatingo nedaranti, net nelaistanti. „Jurginų šaknys panašios į bulves, o bulvių juk nelaistome. Pernai bandžiau, bet po to daug šaknų gedo. Šiemet užteko natūralios drėgmės. Niekuo netręšiu, tik vienur buvau papylusi pelenų – ten jurginai užaugo aukštesni“, – patirtimi dalijosi gargždiškė. Kad galėtų skleistis nauji, reikia nuolat nuskinti bepradedančius vysti jurginų žiedus. Kad geriau augtų šaknys, nuskinami ir kitų gėlių žiedai. Tie, kurie domisi jurginais, žino, kad yra tokių, kurie sunkiai dauginasi šaknimis, o piršto dydžio šaknelė su viena akute, iš kurios išdygs tik vienas stiebas, kainuoja daugiau nei 5 eurai. Vidos jurginus pamatę žmonės teiraujasi, kodėl ji nepardavinėja šių rudens gėlių šaknų. Ateityje moteris norėtų prekiauti ne tik žiedais, kurie vėl madingi net vestuvių puokštėse, bet ir įvairių gėlių svogūnėliais, gumbais. „Jei kas nori, gali pabandyti jurginų užsiauginti iš sėklų, bet žydės tik trečiais metais“, – šypsojosi gėlių mylėtoja.
Mokytojos padėjėjos kvalifikaciją šią vasarą įgijusi gargždiškė dar neturi darbo pasiūlymo, tad didžiausią dienos dalį skiria savo puoselėjamoms gėlėms.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
