Viena vertus, kita vertus

Redaktorė Vilija Butkuvienė
Ir kaip čia įvertinti tokius valdžios sprendimų projektus: lyg ir puiku, lyg ir nelabai?

Kaip įprasta sakyti, yra viena gera naujiena, o kita bloga. Nuo kurios pradėti? Gal pavasariui šiltėjant greičiau aptarkime blogąją, o tada jau pasimėgausime gerąja. Tuo labiau, kad pastaroji tikrai yra svaiginanti. Viena šios savaitės žinia yra apie didinamus degalų akcizus, kita žinia – apie naminukės legalizavimą turistiniams tikslams. Oho! Ir kaip čia įvertinti tokius valdžios sprendimų projektus: lyg ir puiku, lyg ir nelabai?
Viena vertus, gi akcizai kurui keliami siekiant pažaboti klimato kaitą, kurios padarinius jau kiekvienas jaučiame, tai gal ir racionalus šis tikslas? Kita vertus, kiekvienas degalų akcizo padidėjimą pajausime ir savo piniginės verte. Tai gal jau ir nebe taip kilnus minėtasis tikslas, kai vėl lauks kainų pasiutpolkė? Logistikos atstovai kaip mat išrėžė, kad didins pervežimų kainas, o tada jau ir vilkstinė kitų paslaugų, maisto produktų, kitų prekių šaus į priekį ir, žinoma, aukštyn.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė degalų akcizų didinimui ir kai kurių lengvatų iškastiniam kurui atsisakymui, Lietuvai skubant įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus. Dėl šių sprendimų perspektyvoje brangtų degalai. Skelbiama, kad pokyčiai penkerių metų laikotarpiu leistų surinkti per 1 mlrd. eurų pajamų į valstybės biudžetą, be to, neįgyvendinus klimato tikslų, pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, šaliai grėstų susimokėti 700 mln. eurų.
Dyzelino tarifą palaipsniui norima didinti iki benzino tarifo lygio ir analogiškai jiems įvedama CO2 dedamoji, kuri pamažu didėja. Bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1 000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1 000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1 000 litrų. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mokestinė CO2 dedamosios įtaka mažmeninei litro benzino kainai kasmet sudarytų 2,9 cento. Tad 2030 metais litras benzino dėl šio naujo mokesčio kainuotų 17,4 cento daugiau.
Dar labiau Akcizų įstatymo pataisos didintų dyzelino kainą, kuri didėtų ne tik dėl CO2 dedamosios, bet ir dėl augančių akcizų. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, dėl pastarojo veiksnio dyzelino mažmeninė kaina padidėtų 6,8 cento, 2025-aisiais – dar 4,1 cento. CO2 dedamosios įtaka kasmet sudarytų 3,2 cento. Tai reiškia, kad bendra mokestinių pokyčių įtaka mažmeninei dyzelino kainai 2030 metais siektų 30 centų už litrą. O tai jau akivaizdi grėsmė kiekvieno žmogaus piniginei.
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį apsvarstęs pritarė iniciatyvai įteisinti naminės degtinės gamybą. Neskubėkite gaminti! Yra apribojimų. Parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje, kuris turi tradicinės amatininkystės sertifikatą, ir tik galutiniam vartotojui. Vienas projekto iniciatorių, parlamentaras J. Baublys teigė, jog vadinamoji naminukė yra „labiau vaistas, nei nuodas“, o verslui tradicinių gėrimų gamintojai konkurencijos esą nesukels, be to, tai leidžiama daugelyje kitų valstybių. Tačiau Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius M. Zakarka įsitikinęs, kad minėtas projektas yra labai aptakus. „Mums yra tiesiog baisu, kokias tai pasekmes turės kaimiškose vietovėse“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams sakė M. Zakarka. Betgi į šias pastabas parlamentarai numojo ranka. Siūlomame projekte nėra apibrėžta kontrolė, baudos.
Tad vėlgi – kaip čia pasakius: gerai ar blogai, kad atgaiviname tradicinį amatą? Betgi ar jau turime saiko jausmą gerti? Statistika rodo, esą vartojame mažiau: vyno nuperkamas kiekis pernai yra sumažėjęs 5,9 proc.; spiritinių gėrimų – 6,4 proc. mažesnis. Augimas matomas alaus sektoriuje ir jis yra 5,7 proc. didesnis.
Šią savaitę, pirmadienį, darbą pradėjo naujoji Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Vėlgi – gerai, kad baigėsi rinkimų pažadų metas, blogai, kad naujasis Vietos savivaldos įstatymas, paskubomis pernai sukurptas Seime, dar kol kas ne iki galo išaiškintas, kaip jis veiks praktikoje.

Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių