Yra laikas dirbti, yra laikas išeiti: Savivaldybės administraciją paliko ilgamečiai darbuotojai

Klaipėdos rajono savivaldybėje nuo gegužės 1 d. funkcionuoja nauja Administracijos struktūra. Vietoje 23 skyrių nuo šiol veikia 15. Sumažintas didžiausias leistinas Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 322 iki 301.

Dar balandžio 30 dieną buvo atleista 18 žmonių, iš jų – 8 pensinio amžiaus. Kai kurie ilgamečiai darbuotojai rajono gyventojams jau buvo gerai pažįstami, daug savo gyvenimo metų atidavę savivaldos reikalams spręsti. „Banga“ teiravosi, ką jie veikia dabar ir su kokiomis mintimis paliko kabinetus Savivaldybės administracijoje.

Nearti dirvonai

Nuo 2004 metų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje dirbusio Remigijaus Alšausko pareigos keitėsi. Iš pradžių dirbo ekologu, o pastaruosius metus – Viešosios tvarkos skyriuje. „Darbas buvo darbas, nepasakyčiau, kad ta valdininko duona labai saldi. Atlyginimą gavau vieną iš mažiausių, matyt, kažkur turėjau nemalonę“, – pastebi pašnekovas. R. Alšauskas sako buvęs savo srities specialistas, išmanęs savo sritį, tačiau ne viską buvo galima padaryti. Pasitaikė ir beprasmiškų skundų, objektyvumo stokos.

„Tikrai dar norėjau dirbti, sveikata leidžia. Mano sritis – nearti dirvonai. Tai, ką pavyko padaryti, tik ašaros, pati pradžia. Turiu omenyje darbą dėl apleistų pastatų, nešienautų laukų. Sunkiai, bet palaipsniui judinau šiuos skaudulius. Juk nuvažiuoji į seniūniją, o ten yra tokių pastatų, kurie atrodo kaip po karo. Šiems klausimams būtina skirti reikiamą dėmesį, tad nemanau, kad mano etatas buvo perteklinis“, – nuomone dalijosi R. Alšauskas.

Anot jo, kadangi jėgų ir energijos dar pakanka, tai ieškosis kito darbo, galbūt įsidarbins kur nors sargu, svarsto įvairius variantus. Tačiau, kol tęsiasi karantinas, darbo namuose pakanka. „Turime sodybą, tai darbai nesibaigiantys. Taip pat nuosavą mišką Agluonėnuose, tai važiuoju tvarkyti. Kiekvienais metais važiuodavome ir į keliones, esame visą Europą apkeliavę, pradedant Lenkija ir baigiant Ispanija. Šiemet ruošėmės į Čekiją, tačiau koronavirusas sumaišė planus“, – pasakojo R. Alšauskas, kuris yra ir Gargždų medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, tad į keliones dažniausiai vykdavęs su draugijos nariais, bičiuliais.

Jaučiasi lyg atostogose

Net 39 metus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje dirbęs gargždiškis Romas Kontrimas sako visą tą laiką sėdėjęs savame vežime, o tai didelė laimė. R. Kontrimui buvo patikėta traktorių, savaeigių mašinų, priekabų registracija ir techninės apžiūros.

„Išeiti kažkada reikėjo, dėkoju valdžiai, kuri pajudino, „paspyrė“, pats tikrai nebūčiau išėjęs, nebent su grabu būtų išnešę“, – šmaikštavo pašnekovas. Vis dėlto, jo nuomone, valstybė turėtų geriau išnaudoti didelę patirtį sukaupusius darbuotojus, kitu atveju beatodairiškas jų atleidimas gali atsiliepti teikiamų paslaugų kokybei, dėl ko nukenčia gyventojai.

Šiuo metu vyras sako besijaučiantis taip, lyg atostogautų. Džiugina, jog išėjimas iš darbo sutapo su pavasariu, kai randasi daug veiklos lauke. „Yra darbų prie namų, turime ir nuosavą nedidelį traktorių, tačiau pats neūkininkauju. Nėra kada liūdėti. Juolab kad mano visas gyvenimas susidėjo iš darbo ir pomėgio. Darbas buvo traktoriai, o pomėgis – autokrosas, automobiliai. Dabar liko tik pomėgis, į kurį įtraukė jaunimas, ruošiame techniką varžyboms, tariamės, konsultuojamės. Nejaučiu savo amžiaus, kaip ir 20-mečiai privalau lygiai taip pat būti greitas, lygiai taip pat judėti ir t. t.“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad būtent pomėgis gelbsti žmogų tokiais pereinamaisiais etapais, tuomet lengviau psichologiškai, esi užimtas mėgstama veikla. „Sako, jog po 2 mėnesių pradedama galvoti apie naują darbą, tai pažiūrėsime“, – užsiminė R. Kontrimas.

Teikė didžiulį pasitenkinimą

Savivaldybės administraciją paliko ir buvusi Bendrojo skyriaus vedėja Aldona Šėmienė. „Pamenu, persikrausčius į Gargždus 1980 m. pradėjau dirbti tuomečiame komjaunimo komitete. Nuo 1985 m. buvau pakviesta į tuometį Klaipėdos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą eiti Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas. Nuo tų 1985-ųjų metų mano pareigos keitėsi, tačiau esminės funkcijos išliko tos pačios ir dirbant rajono Savivaldybės administracijoje. Pareigos keitėsi dėl to, kad išrenkamos naujos savivaldybių tarybos keisdavo ir administracijos struktūrą“, – dėstė A. Šėmienė.

Ji pasakojo, kad per darbą Savivaldybės administracijoje teko nemažai dirbti su Tarybos nariais, buvo rengiama jiems medžiaga. Bendrajam skyriui tenka ir dokumentų valdymo funkcija, archyvo tvarkymas ir t. t. „Bendrasis skyrius susijęs su visais Administracijos padaliniais, dažniausiai būtent Bendrojo skyriaus darbuotojas pasitinka į Savivaldybę atėjusį interesantą, dėl to nuo šio skyriaus darbuotojo profesionalumo, gebėjimo perduoti informaciją ne maža dalimi priklauso ir Savivaldybės įvaizdis“, – neabejoja didelę patirtį Savivaldybės administracijoje turinti A. Šėmienė.

Pašnekovė atvirai sako, kad jai darbas buvo labai svarbus ne tik kaip pajamų šaltinis, bet ir kaip savirealizacijos vieta: „Darbas teikė didžiulį pasitenkinimą, padėjo jaustis reikalingai. Visada stengiausi išlikti rami, apgalvotai priimti sprendimus. Šypsena ir teigiamos emocijos man padėjo išvengti konfliktinių situacijų, kurių kartais atsiranda dideliame kolektyve. Išeiti iš darbo į užtarnautą poilsį man nebuvo sunku. Yra gyvenime pradžia, yra ir pabaiga. Bet sunkiausia – atsisveikinti su kolektyvu, nes buvome komanda, prireikus kibdavome į prioritetinių klausimų sprendimą. Sutikau daug gerų, nuoširdžių žmonių.“

Šiuo metu A. Šėmienė daugiausia laiko praleidžia sode, kur turi šiltnamį, puoselėja gėlynus, ypač mėgsta rožes. Ji sako negalinti niekuo skųstis, nes didžiausia vertybė – gyvenimas, daryti tai, ką mėgsti. „Neturiu jokių nuoskaudų, branginu kiekvieną akimirką“, – su šypsena kalbėjo A. Šėmienė, kuri pakeitė ir savo gyvenimo būdą, numetė net 15 kg! „Paprasčiausiai prisižiūriu. Mano charakteris Ožiaragio, tad užsispyrimo pakanka“, – trumpai replikavo ji.

TAI ŽINOTINA

• Seime atsirado siūlymas palengvinti įsidarbinimo galimybes iš darbo išėjusiems ar kadencijas baigusiems politikams bei valstybės tarnautojams. Iki šiol tarnautojai ar politikai, nustoję eiti savo pareigas, metus negalėdavo įsidarbinti įmonėse ar įstaigose, kurioms naudingus sprendimus priėmė. Tai vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, skirtas apsisaugoti nuo korupcijos ir interesų konfliktų. Dabar siūloma dalies šių ribojimų atsisakyti.

• Pagal dabar galiojančius įstatymus politikas ar tarnautojas, nustojęs eiti pareigas, metus negali įsidarbinti tiek privačiose, tiek valstybės įmonėse ar įstaigose, kurias prižiūrėjo ir kontroliavo arba kurioms priėmė naudingus sprendimus, pavyzdžiui, teikė valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

• Tačiau „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė palengvinti įsidarbinimo galimybes. Norima apriboti tarnautojų ir politikų darbą tik privačiose įmonėse, kurioms naudingus sprendimus jie priėmė. O štai valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose kadencijas baigę ar pareigų netekę tarnautojai ir politikai galėtų įsidarbinti be jokių apribojimų ir „atvėsimo“ laikotarpio.

• Tačiau pasipylė nuogąstavimai, kad tokios pataisos dar labiau pravertų politinės korupcijos skrynią. Tad pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas susirinko į neeilinį posėdį ir atsisakė savo siūlymų dėl įsidarbinimo galimybių lengvinimo kadencijas baigusiems ar pareigų netekusiems politikams bei valstybės tarnautojams.

• Vis dėlto komitetas išplėtė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias kiekvienu atveju individualiai įvertinti, ar politiko bei tarnautojo įsidarbinimas įstaigoje ar įmonėje nekelia interesų konflikto. Tai įvertinusi VTEK galėtų taikyti įstatyme numatytų apribojimų išimtis.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.