Žadeikiškių bendrystė su gandrais demografinės situacijos nepagerino

Prieš 3 metus Žadeikių bendruomenė, gavusi lėšų iš nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių stiprinimo programos, įrengė žaidimo aikštelę vaikams.

Gražiu pavasariu besidžiaugiantiems žadeikiškiams koronavirusas trukdo tik tiek, kad negali aplankyti kaimyno – kieme persimeta keliais žodžiais. Karantinas atostogų ūkininkams nesuteikė. Aplinkiniuose miesteliuose ir miestuose dirbantys žadeikiškiai, kaip ir anksčiau, važinėja į darbą. Pensininkai sukinėjasi savo kiemuose – šios amžiaus grupės žmonių čia daugiausia. Visgi bendruomenės gyvenimas suvaržytas – visi nori grįžti į senas vėžes.

Nesudrumsta kasdienybė

Saulėtą dieną nuošalaus Žadeikių kaimo gatvelėse buvo tuščia. Žmonės tvarkėsi savo sodybose. Kažkam prireikė išvažiuoti – atėjo į autobusų stotelę: du kartus per savaitę kursuoja maršrutinis autobusas. Visi vaikštinėjo ar riedėjo dviračiais užsidėję apsaugines kaukes. Tik dvi dailios, mielos panelės nesislėpė po kaukėmis – jautėsi laisvai demonstruodamos jaunatvišką žavesį. Kuo skiriasi kaimas nuo miesto? Kaime sveikinamasi ne tik su kaimynais, bet ir su nepažįstamu žmogumi. Tai pastebėjau Žadeikiuose. Ir nuo to šis kaimas atrodo jaukesnis ir šiltesnis.

„Ūkininkams karantinas atostogų nesuteikė – dirbti reikia kasdien. Kas būtų, jeigu abu su vyru susirgtume ir mus izoliuotų? – svarstė seniūnaitė Angelė Srėbalienė, su vyru Antanu ūkininkaujanti pieno ūkyje. – Juk nieko nepasamdysi, nieko nepaprašysi. Į ūkį atėjęs svetimas žmogus nežinotų, ką daryti.“

Žadeikiuose gyvuoja dar du smulkūs pieno ūkiai, kuriuose laikoma 9–10 melžiamų karvių. Pora stambesnių ūkininkų augina mėsinius galvijus. Taigi ūkininkai dirba įprastus darbus. Tik juos apninka liūdesys pagalvojus, jog šiuo sunkiu laikotarpiu perdirbėjai mažina supirkimo kainas. „Balandžio mėnesį apie 18 centų už litrą mokėjo, kasdien po 100 litrų parduodant, – patikino ūkininkas Antanas Srėbalius. – Krito veršelių supirkimo kaina – tik po 1,55 euro už gyvojo svorio kilogramą moka.“

Žadeikiškiai, įsidarbinusieji Vėžaičiuose, Plikiuose, Gargžduose, Klaipėdoje, važiuoja dirbti kaip ir prieš karantiną. Medžio apdirbimo įmonė Žadeikiuose irgi veikia.

Garsūs Ablingos memorialu

Buvusi pedagogė, turėdama 30 metų darbo stažą, A. Srėbalienė išmainė mokyklą į ūkį. Dabar džiaugiasi: laisvo laiko turėdama menine gyslele apdovanota moteris kuria dailius rankdarbius. Šiemet ji buvo įnikusi megzti originalius žaislus. Aktyviai Žadeikių bendruomenės narei A. Srėbalienei Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė pasiūlė eiti Žadeikių seniūnaitijos seniūnaitės pareigas. Nuo rudens ji dirba šį visuomeninį darbą.

Iš Kretingalės kilusiai Angelei per 38 metus, praleistus Žadeikių kaime, jis tapo savas. „Pažįstu kiekvieną kampelį, – šypsojosi seniūnaitė. – Prasidėjus karantinui abi su Žadeikių kaimo bibliotekininke Vida Padleckiene apvaikščiojome visus seniūnaitijos kaimus: ne tik Žadeikius, bet ir Žemgulius, Ablingą, Žvaginius, išnykusį Viržintų kaimą, kurio praeitį liudija kapinaitės.“

Žadeikių kaimas anuomet buvo Ablingos kolūkio centras. Ir daugeliui tada rodėsi, kad čia ir esanti Ablinga, nors šis kaimas – už poros kilometrų. Žadeikiai garsūs netoliese esančiu Ablingos memorialu Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, taip pat lurdu. Pernai amžinybėn išėjo žinomi kaimo žmonės: Ablingos tragedijos liudytojas Juozas Žebrauskas ir buvęs ilgametis Ablingos kolūkio pirmininkas Jonas Padleckis.

Naujų namų neiškilo

Žadeikiuose gyvenamąją vietą deklaravę apie 300 gyventojų, tačiau tiek jų negyvena. Kaip ir kitiems kaimams, nutolusiems nuo miesto, čia trūksta vaikų ir vaikaičių. „Bibliotekoje lankosi 25 jaunieji skaitytojai, bet dar yra keli mažamečiai. Iš viso – 250 skaitytojų“, – sakė bibliotekininkė Vida Padleckienė.

Didžioji Žadeikių kaimo gyventojų grupė – nuo 60 metų. Beje, vyriausios, kurių čia yra trys, perkopusios 90 metų slenkstį. Demografinis pakilimas, kaip skelbia oficiali statistika, čia buvęs 1987 m.: gyveno 384 gyventojai, o vėliau mažėjo kasmet.

„Kiek vaikų, jaunimo čia buvo mano jaunystėje, koks judėjimas vyko, – nostalgiškais prisiminimais dalijosi Antanas Srėbalius, užaugęs Žadeikiuose. A. Srėbalienė kalbėjo, jog prieš 35 metus susilaukus dukrelės tą pusmetį žadeikiškių šeimas papildė 12 naujagimių.

Dabar pritilęs, ištuštėjęs kaimas, tačiau pašnekovai nesutiko, kad nykstantis, nors ne viena troba sugriuvo laukdama šeimininko. A. Srėbalius neslėpė, jog per paskutiniuosius tris dešimtmečius čia nepastatytas nė vienas naujas namas, tačiau senieji atnaujinami: nemažai pakeistų stogų, renovuotų pastatų, kurie puošia kaimą. Žinoma, tvarkosi jaunesni, pajamų turintys gyventojai. Pasak pašnekovų, tuščių trobų Žadeikiuose nebūna – jos parduodamos, išmainomos. Dažniausiai apsigyvena jaunos šeimos iš aplinkinių vietovių.

Visgi kaime yra nykstančių namų. Anapilin išėjus buvusiems mokytojams, senokai tuščias stūkso jų mūrinis namas, buvusi pradinė mokyklėlė. Užžėlė, medžiais užvirto takas į juos. Kitas apleistas mūrinukas – prie pagrindinio kelio. Kaime yra senovinė troba, kurioje sruvena gyvenimas, tačiau kita smenga į žemę – niekas negali pasakyti, kiek dešimtmečių ji tuščia. Ir Žadeikių ji nepuošia.

Žadeikiškiai įsitikinę, jog Klaipėdos rajono pakraštyje įsikūręs kaimas naujakuriams taptų patrauklesnis išasfaltavus žvyrkelį, vedantį į Vėžaičius, nes kelionė sutrumpėtų keliais kilometrais. „Tačiau valdininkai liepia tenkintis dabartiniu asfaltuotu įvažiavimu – per Endriejavą, o tai žymiai toliau“, – atsiduso pašnekovai. Užtat gandrams patinka ramūs, jaukūs Žadeikiai: sunku suskaičiuoti, kiek jų čia apsigyveno.

Bendruomenė turi, kur susiburti

Žadeikių kaime tuščia stūkso ir kaimo sodyba „Ablinga“, kurioje šeimininkai rengė pobūvius, o jiems mirus niekas neperka. Nyksta ir buvusi kolūkio kontora. Nuotaika subjūra pažvelgus į griūvantį seną grūdų sandėlį, buvusias arklides – šių griuvenų negali atsikratyti. Bendruomenės aktyvistai patenkinti, jog pasisekė renovuoti ir išsaugoti buvusios ugdymo įstaigos pastatą. Nemažai pinigų išleidus diskutuota, argi reikėjo šiuolaikiško pastato atokiame kaime?

Dabar jame įsikūrusi biblioteka, Veiviržėnų kultūros centro Žadeikių skyrius, yra bendruomenės salė, veikia koplyčia. „Argi mūsų kaimui nereikia kultūros namų, bibliotekos? – retoriškai ištarė V. Padleckienė. – Juk ne gyventojų skaičius svarbu, o jų aktyvumas. Mūsų žmonės renkasi į renginius – jiems reikia kultūros.“

A. Srėbalienė pasakojo apie kalėdinį padėkos vakarą, edukacinį užsiėmimą – vilnos vėlimo pamoką. „Per karantiną paslapčia rinkomės į biblioteką gaminti velykinį simbolį, kuris prieš Velykas kartu su kitų seniūnaitijų darbais papuošė Endriejavo skverelį“, – atskleidė seniūnaitė. Ji džiaugėsi, kad yra aktyvių moterų, kaip antai Rūta Eimutienė, Stanislava Šaltupienė, V. Padleckienė, Rūta Venclauskienė, Adelė Valinskienė, Marytė Šarkauskienė.

„Korona pristabdė gyvenimą – biblioteka uždaryta“, – pripažino V. Padleckienė. Betgi tai laikina – gyvenimas grįš į senąsias vėžes ir nuošaliame Žadeikių kaime.

Virginija LAPIENĖ

Autorės ir asmeninio archyvo nuotr.