Zoologijos sodui bėdų užtraukė akyla bendruomenė
Skandalas Klaipėdos zoologijos sode – įtariama, esą aptvaruose kritę gyvūnai laidojami duobėse kartu su šiukšlėmis. Tokius vaizdus užfiksavo zoologijos sodo kaimynystėje gyvenantys Jonušų kaimo žmonės. Nepanaudotų apelsinų, arbūzų ir kitų iš prekybos centrų gautų produktų duobėse rado ir atvykę aplinkosaugininkai bei veterinarijos inspektoriai. Necivilizuotas atliekų tvarkymas gyvūnijos mylėtojui Edvardui Legeckui atsirūgo – nuo vakar jam uždrausta šerti gyvūnus prekybos centrų gėrybėmis. Galimai mėšle esančių nugaišusių galvijų tarnybos ieškoti nesiryžo, todėl šią užduotį ketinama patikėti Klaipėdos rajono policijos komisariatui.
Užfiksuoti vaizdai pasikeitė
Neseniai įkurta Jonušų kaimo bendruomenė ketvirtadienį paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuota jų kaime esančiame zoologijos sode galimai vykdoma neleistina veikla. Greta zoologijos sodą juosiančios tvoros iškastos gilios duobės, o jose – mėšle tyvuliuojantys perpuvę vaisiai bei neaiškūs „dariniai“ šiukšlių maišuose. Beje, labai primenantys nugaišusias kiaules.
„Bangos“ žurnalistai apsilankė nurodytoje teritorijoje, tačiau duobėse matė tik mėšle mirkstančius apelsinus. Kritusių gyvūnų jose nebuvo. Vėliau kalbinti kaimynai skaičiavo, esą iš trijų dar vakar buvusių duobių likusios dvi, o viena pasirodė labiau užversta mėšlu. Tą patį vaizdą užfiksavo ir atvykę Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros atstovai. Anot aplinkosaugininko Alvydo Mockaus, vadovautis reikės vaizdu, matytu patik-rinimo metu.
Tiesa, pirmieji į vietą atvykę „Bangos“ žurnalistai be vargo įvažiavo į kelią, vedantį link duobių. Po keliolikos minučių kelias buvo užtvertas užkardu, o dar vėliau užkabinta lentelė su užrašu „Privati valda“. Kaimynai aiškino atliekas pirmiausiai užuodę, o prie jų prieiti nėra sudėtinga – duobės iškastos greta kelio. Anot vietinių, pro šią vietą net mamos su vežimėliais važiuoja.
„Kaime gyvena šeimos, kurių sodybose įrengti tvenkiniai, kai kas turi šulinius ir geria iš jų vandenį. Jei greta mūsų išties laidojami nugaišę gyvūnai, tuomet koks čia gruntinis vanduo? Ką mes geriame? Gal išvis šita žeme vaikščioti jau negalima? Prisišauksime marą“, – nuogąstavimus reiškė kaimynai. Net svarstoma, kaip teisiniu keliu inicijuoti teritorijos kasinėjimus ir nustatyti, ar tikrai zoologijos sode ir greta jo laidojamos atliekos ir gaišenos.
Gaišenos – pašarui
Zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas „Bangai“ prisipažino, kad duobės su mėšlu ir atliekomis – jo. „Yra kaip yra. Kai atsikrausto kažkokie nauji baltarankiai iš miesto, pradeda vadovauti, nes viskas jiems smirdi“, – aiškino jis. E. Legeckas neneigė dukart su vietiniais gyventojais dėl smarvės jau bylinėjęsis. „Neįsivaizduoju, kas tose nuotraukose nufotografuota. Man yra neįdomu, ką jie šneka, nes aš pats tuos žmones kelis kartus pagavau nešant šiukšles į duobes. Kokius gyvūnus ir kaip aš galiu laidoti? Jei mano teritorijoje įvyksta kokia nelaimė, gyvūnai yra perduodami zoologijos muziejui. O jeigu tai būtų kiaulė, gyvūnai ją suėstų – čia jie ėda tą mėsą“, – savo poziciją dėstė zoologijos sodo šeimininkas. Esą niekam ne paslaptis, kad Kamerūno ožiukai, triušiai ir jūros kiaulytės auginami kaip plėšrūnų pašaras. Anot E. Legecko, daržovės ir vaisiai, o juolab mėšlas aplinkos neteršia. Esą žurnalistams labiau vertėtų pasidomėti, kaip ir už ką kaimynai per metus namą pasistatė. Jo pastebėjimu, nei žurnalistams, nei kaimynams nebuvo galima vaikščioti po privačią valdą.
Parduotuvėse maisto nebegaus
Visgi Klaipėdos zoologijos sodui bus nemalonumų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas po apsilankymo zoologijos sode „Bangą“ informavo, kad tarybos atstovai užfiksavo duobėse sumestas atliekas ir nusprendė, kad toks jų panaudojimas nėra galimas. Tarnyba E. Legecko zoologijos sodui yra išdavusi leidimą šerti augintinius gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktais – t. y. iš prekybos centrų gaunamais vaisiais, daržovėmis, mėsa. Nuo penktadienio VMVT šį leidimą sustabdė ir įspėjo prekybos centrus zoologijos sodui produktų nebeduoti. Baudų ši tarnyba neskirs, tačiau, anot V. Valantino, ketinama kreiptis į Klaipėdos rajono policijos komisariatą ir inicijuoti tyrimą policijoje. Neva tik atkasus duobių turinį paaiškėtų, ar jose išties buvo laidojami nugaišę gyvūnai.
VMVT žinoma, kad zoologijos sodas yra sudaręs sutartį su UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“, kuriai turi teikti galutinius gyvūninius produktus, tuo pačiu ir gaišenas. Minėta bendrovė „Bangai“ patvirtino, kad sutartis su E. Legecko įstaiga yra, tačiau duomenų apie atvežamą produkciją nesutiko atskleisti dėl konfidencialumo.
Teks pasiaiškinti
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra E. Legecką apklaus kitą savaitę. Anot vyresniojo aplinkos apsaugos inspektoriaus A. Mockaus, zoologijos sodui gresia administracinė atsakomybė už netinkamą atliekų tvarkymą. Kadangi per pastaruosius metus ši įstaiga nėra bausta už analogišką veiklą, tikėtina, kad gaus pusę minimalios baudos – t. y. 43 Eur. Paskutinįkart aplinkosaugininkai Klaipėdos zoologijos sodą tikrino prieš 4 metus ir pažeidimų nenustatė. „Kritusių gyvūnų šio patikrinimo metu neužfiksavome. Rastos maisto atliekos – biologiškai skaidžios ir aplinkos neteršia. Tačiau tvarkant tokius didelius atliekų kiekius jau turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos – įrengtos aikštelės ir pan.“, – komentavo A. Mockus.
Aplinkosaugos specialisto „Bangos“ korespondentė paprašė paaiškinti, kokią žalą aplinkai darytų gaišenų laidojimas po žeme. „Viskas priklauso nuo kiekio. Jei tai būtų daroma masiškai, būtų galima įžvelgti problemą, tačiau vienetai palaidotų gaišenų nebūtų bėda“, – sakė jis.
