Žurnalisto pastabos
Projektai atrieda, atidunda
Per porą savaičių Gargždai tapo remonto aikštele. Lyg burtininko lazdelei mostelėjus kur bepažvelgsi matai triūsiančius remonto, rekonstrukcijų darbininkus. Mostelėjo ne burtininkas, mostelėjo Europos Sąjunga.
Gargžduose pagal Europos Bendrijų komisijos sprendimą suprojektuota ir turi būti įrengta 20,7 km naujų nuotekų tinklų, 13 km vandentiekio, rekonstruota 3,3 km senų nuotekų ir vandentiekio tinklų bei pastatytos keturios siurblinės. Statybos darbų biudžete numatyta, jog tai kainuos 11,4 mln. litų.
Kitas plėtros projektas – Klaipėdos gatvės rekonstrukcija – kainuos per 7 milijonus litų.
Narystė Europos Sąjungoje įgauna realią išraišką net provincijoje. Pamenu, kai prieš kelerius metus teko dalyvauti seminaruose apie Lietuvos pasirengimą tapti Europos Sąjungos nare, ne vienas lektorius yra akcentavęs, jog būtent statybos, rekonstrukcijos yra ES išskirtinis bruožas. „Jei savo mieste pamatysite statybų kranus, žinokite, tai tikroji ES narystės vertė“, – džiugino mus seminarų paskaitininkai. Tada, naujojo amžiaus sandūroje, statybos Lietuvoje tebebuvo sąstingio būsenoje. Tokios viltingos svečių iš ES kalbos atrodė ganėtinai perdėtos. Bet jos, matyt, pasiekė Dievo ausį. Minėtos prognozės išsipildė su kaupu. Permainos vyksta ne tik Lietuvos sostinėje, jos akivaizdžios net provincijoje. Kad ir mūsų Gargžduose, kur bepažvelgsi kasa, rausia, stato, gręžia, veža, pila… Tie minėti du plėtros projektai pakeis ir miesto veidą, ir miestiečių gyvenimą. Bet kodėl nedžiūgaujame? Kodėl keikę Klaipėdos gatvės išsiklaipiusius šaligatvius, dabar rūstaujame, kad nepatogu privažiuoti prie šioje gatvėje įsikūrusių įstaigų, o ryte ir pavakare dantis sukandę kenčiame automobilių spūstį ties Savivaldybės aikšte? Kodėl Vyturių, Aukštosios, Paupio ir kitų gatvių gyventojai raudodami varsto redakcijos duris su skundais dėl prasidėjusios nuotekų ir kanalizacijos rekonstrukcijos? Kodėl mūsų nedžiugina tas lyg lavina užgriuvęs Europos Sąjungos plėtros projektų gėris? Tokie milijonai skirti visų miestiečių gerovei. Ar esame nesusipratėliai, ar nedėkingi? Kur čia šuo pakastas?..
Žmonėms trūksta išankstinės informacijos . Sausi pranešimai apie remonto ar rekonstrukcijos darbus net neužkliūva už akies. Be to, viešumoje jie pasirodė jau post factum. Tiek Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos projekto, tiek Nemuno žemupio projekto (kanalizacija ir nuotekos) įgyvendinimas vėlavo. Tuo labiau buvo galima su žmonėmis išsamiau padiskutuoti, pranešti darbų terminus.
Žmonės skundžiasi ne dėl permainų, žmonės jaudinasi dėl nežinios. Standartiniuose pranešimuose apie vykdomus projektus, kurie spausdinami laikraščiuose, nėra konkretaus vykdomų darbų grafiko. Ar neturėtų tokios malonės gyventojams padaryti projektuotojai, darbų vykdytojai? Šiandien šią pareigą atlieka mūsų laikraštis. Antrajame puslapyje spausdiname preliminarų grafiką, kokiose gatvėse ir kada vyks nuotekų ir kanalizacijos tiesimo darbai. Bet ar tuo turėtų rūpintis žurnalistai? Gatvių, kuriose vyks minėti darbai, gyventojai ištikti šoko. Pasirodo, jog ne visiems yra techninės galimybės prisijungti prie nuotekų ir kanalizacijos tinklų. Jei ir galės, žmonėms tai nemažai kainuos. Kas su jais tarėsi, kas atsižvelgė į konkrečias vietines sąlygas? Logiškai galvojant, tai turėjo padaryti projekto sumanytojai ir rengėjai. Ar padarė?.. Jei dauguma gyventojų negalės prisijungti prie tų tinklų, ar nebus Europos Sąjungos milijonai išmesti tarsi į balą?..
Visuomenė turi teisę žinoti, jos nuomonė turi būti išklausoma ir jos privaloma paisyti demokratinėje valstybėje. Plėtros projektų idėjas reikia paleisti į viešumą dar prieš jas įgyvendinant. Tenka įmesti akmenuką ir į gargždiškių daržą. Visose rajono seniūnijose gyvuoja bendruomenės. Jos gina viešuosius savo bendruomenės interesus. Ten kur bendruomenė, nenaudingų jai sprendimų lengvai neprastumsi. O kur Gargždų bendruomenė? Kur tie veiklieji žmonės?..
Vilija BUTKUVIENĖ
