Diskusija
Pilietiškam jaunimui veikti trukdo ne apatija, o sistema
Tik principingas, tvirtą vertybinį stuburą turintis bei nuomonės nebijantis reikšti jaunimas gali pakeisti ydingą Lietuvos politiką – tokiomis mintimis drąsinamas aktyvus Klaipėdos rajono jaunimas. Seimo narės Agnės Bilotaitės iniciatyva surengtoje diskusijoje apie jaunosios kartos perspektyvas Lietuvos politikoje profesionaliomis įžvalgomis dalijosi premjero A. Kubiliaus patarėjas Jonas Survila, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų daktaras Saulius Šiliauskas, vietinės savivaldos bei verslumo peripetijas apžvelgė rajono Tarybos narys Jonas Dumašius. Politikos ir verslo ekspertai savo sėkmės pavyzdžiu bando pakeisti jaunosios kartos požiūrį į atgrasia tampančią politiką ir visuomenės balso galią.
Skatina jaunąją pamainą
Su apatija bei individualizmu neretai siejama jaunoji karta ginasi vadinama apolitiška. Kur kas rimtesniu barjeru dalyvauti politikoje jie laiko ydingą praktiką, jog vietoje padrąsinimų siekti politiko karjeros jie įdarbinami rinkiminių lankstinukų nešiotojais. Jiems praėjus daugumai tenka nublankti politikos senbuvių šešėlyje, net ir vietinės savivaldos postus užleidžiant dešimtmečius nesikeičiantiems veidams ir vardams.
Derėtų priminti, kad ir dabartinės Seimo kadencijos parlamentarų amžiaus vidurkis siekia 49,5 metų, nors anksčiausiai parlamente tarnauti galima sulaukus vos 25-erių. Visgi jauniausios Seimo narės statusą tebeturinti Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, kad oriai kalbėti galima apie valstybės ministrų kabinetą – keturi ministrai dar neperkopė 40-ies, o bendras jų amžiaus vidurkis tesiekia 43 metus.
Gargždų kultūros centre surengtoje diskusijoje A. Bilotaitė jaunimą ragino nebijoti viešai reikšti savo pozicijos ir nesibaiminti politikos. „Galbūt politika jaunimui atrodo nešvarus dalykas, o patys politikai – nežinia kuo užsiimantys žmonės, kuriems tenka itin daug viešumo. Tačiau esminiais trikdžiais, kurie mažina jaunimo domėjimąsi politika, mano manymu, yra pasitikėjimo savimi stoka ir pačių politinių partijų nepakankamas jaunosios pamainos skatinimas“, – samprotavo A. Bilotaitė.
Kirčiai – rajono politikams
Moksleivijos, studentų, įvairių neformalių ir politinių jaunimo organizacijų atstovai nevengė diskutuoti opiomis politinėmis temomis. Svečiams teko atlaikyti ir kritiškus klausimus apie permainingą Klaipėdos rajono politinę situaciją. „Ar ne ciniška kalbėti apie jaunimo dalyvavimą politikoje, kai ką tik iš Savivaldybės administracijos direktoriaus posto nušalintas jaunas vadovas Nerijus Galvanauskas?“ – klausimą rėžė partijos Tvarka ir teisingumas jaunimo lygos atstovas Benas Kupstys. Seimo narė A. Bilotaitė tokius veiksmus įvardijo neišvengiamais vykstant partijų koalicinei kovai, tačiau pripažino, jog bendrai vertinant Klaipėdos rajono partijų skyrių sąrašus, juose aukštos pozicijos retai patikimos jaunimui.
Pasiteiravus apie stambaus kapitalo atstovų dalyvavimą politikoje, Ministro pirmininko patarėjas J. Survila neatmetė galimybės, jog tokiu būdu keroja terpė korupcijai, tačiau aktyvų dalyvavimą visuomenės problemoms spręsti jis grindė ir teigiamais pavyzdžiais: „Štai „Microsoft“ korporacijos vadovas Bilas Geitsas ar „Apple“ kompanijos įkūrėjas a. a. Styvas Jobsas visame pasaulyje įrodė, jog savi interesai ne būtinai viršesni už filantropinę ar bendruomeninę veiklą.“ Tarybos nario J. Dumašiaus įsitikinimu, verslo atstovai vietinėje savivaldoje nuolat atsiduria tarp dviejų ugnių – ar sprendžiamas klausimas nebus įvardytas asmeninės naudos siekimu.
Mokyklose – pilietinio ugdymo stoka
„Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentas Vytautas Butkus atkreipė dėmesį, jog prieš savivaldos rinkimus jau pilnamečių vienuoliktokų nė vienas mokytojas neparagino dalyvauti rinkimuose, nors pilietinis ugdymas visų pirma ir turėtų reikštis mokyklose. Politologas S. Šiliauskas neneigė, jog į istorijos pamokas integruojamai politologijai galimai skiriama per mažai dėmesio, o ir patys mokytojai neretai prasitaria, neva „sausas“ vadovėlis ir jiems patiems per sunkus. „Negalima atmesti tikimybės, kad pedagogai bijo būti apkaltinti politikavimu“, – įsitikinęs politologas.
Ateitininkų kuopos vadovė Kazimiera Sipienė pasidžiaugė projekto „Misija Sibiras“ idėja – po rajono mokyklas važinėjantys organizatoriai tokiu pilietiniu ugdymu šimtams moksleivių savo įspūdžius pasakoja mirtinoje tyloje.
Nemenką diskusiją salėje įplieskė jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijos. Gimnazistas Saulius Balčiūnas teigė, esą rajono jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, tačiau tam trūksta paskatinimo. „Ne kartą man pačiam teko atsidurti situacijoje, kai renginį organizavo jaunimas, o ataskaitose buvo matyti tik jaunimo reikalų koordinatorės pavardė“, – sakė gimnazistas. Diskusijos svečiai tokias įžvalgas pripažino dažna problema – kai jaunimas pasitelkiamas dėl „paukščiuko“ dokumentuose.
Visuomenė – nusistačiusi
Jaunimas neneigia jaučiantis ryškų visuomenės nusistatymą prieš jaunus politikus. Ypač jei tokia veikla užsiima garsesnių tėvų vaikai, sekantys jų pėdomis. A. Bilotaitės nuomone, dviprasmiška visuomenės reakcija politikoje neišvengiama – tai viešumo kaina. „Politikas turi įrodyti savo pasiryžimą tarnauti tautai, laikytis savo veiklos programos, gebėti apginti savo poziciją“, – įsitikinusi parlamentarė. Visgi vadinamąjį „prišalusios kėdės sindromą“ politikos postuose taip pat formuoja viešumas – visuomenė linkusi pasitikėti nuolat žiniasklaidoje šmėžuojančiais veidais, neretai populistiniais jų pažadais, užuot tikėję jaunimo galimybėmis.
Ar pilietinį aktyvumą paskatintų privalomais paskelbti rinkimai? Tiek jaunimo, tiek politikos atstovų nuomone, kai kuriose ES šalyse taikoma praktika vis tiek neįgali įveikti visuomenės pasyvumo. J. Dumašius įžvelgė, jog rinkėjus pritraukti įmanoma modernizavus rinkimų sistemą, pagaliau įvedant elektroninį balsavimą.
„Su jaunimu diskutuojame ne tik skatindami siekti politinės karjeros. Jaunimo balsas svarbus visuomeniniame gyvenime, organizacijose, vykdant savanorišką veiklą. Netiesa, kad jaunimas negali pakeisti nusistovėjusios ir ydingos sistemos. Žinoma, vienas lauke ne karys, bet buriantis į komandas galima daug nuveikti. Jaunimą skatinti siekiu ir savo asmeniniu pavyzdžiu – jauniausia Seimo nare tapau neturėdama jokio politinio artimųjų užnugario“, – teigė parlamentarė A. Bilotaitė.
„Praėjus dvidešimčiai nepriklausomos Lietuvos metų konstatuojamas tam tikras bendras nusivylimas politika. Neva neišsipildė lūkesčiai ir dėl naujomis demokratinėmis sąlygomis užaugusio jaunimo, mat sociologiniai tyrimai byloja, kas jaunesnioji rinkėjų karta yra vidutiniškai du kartus pasyvesnė už vyresnės rinkėjų kartos atstovus. Tačiau tas paveikslas nėra toks juodas – neseniai pristatytas pilietinės galios indeksas konstatavo, kad jaunimo pilietiškumo indeksas didesnis už bendrąjį visos visuomenės. Visgi nereikia pamiršti, kad jaunimas veikiamas ir visuomenėje vykstančių gilių vertybinių pokyčių – žmonės darosi individualistai, materialistai, neretai nenori dalyvauti kolektyvinėje veikloje, o jaunimas randa įdomesnių užsiėmimų“, – teigė Klaipėdos universiteto dėstytojas S. Šiliauskas. Anot politologo, paradoksalu, tačiau šiuolaikinis jaunimas nevengia gauti pašalpų, o važiuodami autobusu be bilietėlio nelaiko to nusižengimu. Esą norima gyventi kaip Didžiojoje Britanijoje, tačiau gerovę kurti paliekama kitiems. Mokiniai nori įgyti „švedišką“ išsilavinimą, tačiau nesusimąsto, kad toje pačioje Švedijoje nusirašinėjantysis būtų pavadintas mažų mažiausiai keistuoliu.
„Kad netaptų tik politinių partijų parankiniais, jaunimas turi mokėti ir nebijoti išsakyti savo nuomonę, net jei ji nestereotipinė, nebūtinai atitinkanti partijos generalinę liniją. Gaila, jog šiuolaikinėje sistemoje neretai pasireiškia praktika, jog jei jau būdamas jaunas dalyvauji politikoje, tai panešiok lankstinukus, pavykdyk partijos nurodymus, ir jei partijai po kelerių metų bus gerai, pasiseks ir tau“, – apie sunkiai įveikiamą kartų konfliktą politikoje kalbėjo politologas.
Ministro pirmininko A. Kubiliaus patarėjas J. Survila politikų veiksmus aiškino per jaunimo prizmę. „Jeigu nedalyvauji politikoje – rinkimuose ar sprendžiant bendruomenės reikalus – kažkas vis tiek nurodo, kurią gatvę remontuoti, į kurį objektą investuoti pinigus. Visuomenės veikėjas A. Sverdiolas yra išsireiškęs, jog visai politika nesidomintis žmogus tampa lyg kamuolys – jį mėto, bet pats kamuolys žaidime nedalyvauja. Jeigu nori būti žaidėjas, turi įsitraukti į politiką. Todėl balsavimas tolygus žinojimui, kurios komandos sirgalius esi, kurie žaidėjai yra tavo mėgstamiausi ir už ką juos vertini“, – teigė J. Survila.
Jis akcentavo, jog šiuolaikiniam jaunimui sudarytos visos sąlygos tobulėti – studijuoti užsienyje, mokytis kalbų, informaciją gauti elektroninėje erdvėje. Būtent ji pasitarnauja ir visuomeninėje veikloje. O šiuolaikinis jaunimas vis dažniau veikia pasitelkdamas pasaulinius socialinius tinklalapius „Facebook“ ar „Twiter“.
Apie jaunimo verslumą kalbėjęs verslininkas bei Tarybos narys J. Dumašius akcentavo jaunimo savišvietą. „Neretai jaunimui verslininkas asocijuojasi su stereotipu – gera mašina atvažiuojama į darbą, pakalbama telefonu ir tai viskas, ką reikia nuveikti per dieną. Deja, tik keliems procentams verslininkų pavyko įkurti uab`ą ir be didelių pastangų susikrauti turtus. Didžioji dauguma visgi yra įgiję akademinių žinių, paragavę studento duonos. Apie verslą galvojantį jaunimą kviečiu aktyviai stebėti politikų veiksmus. Jums jau turėtų būti įdomu, kaip skirstomas valstybės biudžetas, kokios jo prioritetinės sritys“, – teigė verslininkas.
Jolanta VENSKUTĖ
