Nuo vaikystės slėptas talentas atsiskleidė subrendus

Jovita Eidėnienė iš Mikužių kaimo Veiviržėnų seniūnijos 75-ąjį gimtadienį pažymėjo neseniai Klaipėdos rajono J. Lankučio viešosios bibliotekos Pėžaičių filiale surengusi savo piešinių parodą. Po 50 metų pertraukos į rankas paėmusi pieštuką talentinga moteris į savo gyvenimą įsileido kūrybą. Už postūmį į meną ji labai dėkinga menininkui Vytautui Kusui, kuris jos darbus vadina profesionaliais.
Pėžaičių bibliotekoje savamokslė menininkė J. Eidėnienė pristatė savo 20 piešinių parodą. Juose pieštuku piešti senieji gimtojo krašto pastatai: vaizdas Šiūraičių kaime, pastatas Mikužiuose, Šarkiškių kaimo klėtelė ir kiti griūvantys, bet nostalgiją keliantys pastatai. Paveiksluose įamžinti ir Palangos paveldo objektai, senieji medinės architektūros pastatai – vilos.
„Tai tik maža dalelė Jovitos piešinių – neatvežėme jos tapybos darbų: jeigu atgabentume visus, pilna biblioteka būtų, – paro­dos atidaryme dėstė palangiškis menininkas V. Kusas. – Tai mano mokinė – susipažinome beveik prieš 6 metus plenere, džiaugiuosi ją atradęs ir pastūmėjęs į meną. Nuo jaunystės neturėjusi rankose pieštuko, per tą laiką ji surengė kelias parodas, dalyvavo menininkų pleneruose.“
V. Kusas patenkintas pastebėjęs Jovitos polinkį į meną, o ji prisipažino netikėjusi, kad pavyks atsiskleisti. „Sirgai paslėpta liga, kurios ilgai nedrįsai parodyti, ir jau neišsigydysi“, – šypsojosi menininkas. „Ko gero, – neprieštaravo kuklioji Jovita. – Piešiu priešokiais, nes reikia skubėti šerti gyvulių. Dėl savęs, maistui juos laikau.“
Skomantuose baigusi aštuonmetę, Jovita mokėsi tuometėje Švėkšnos vidurinėje mokykloje. „Anuomet dailės mokytojų kaimo mokyklose nebuvo – piešimo pamokas vesdavo bet kas. Kartą „linksmas“ mokytojas patėškė ant stalo nuplyšusį sportbatį ir liepė mokiniams piešti. Toks dailės pamokų lygis buvo“, – apgailestavo Jovita.
Jai mokykloje reikėjo piešti sienlaikraščiui satyrinius piešinius – sekėsi, bet ne prie širdies buvo karikatūros, tačiau privertė. Dabar Jovita džiaugiasi šia patirtimi, nes ji praverčia.
„Baigdami vidurinę mokyklą klasės draugai kalbėjo apie profesijas: vieni norėjo būti lakūnais, kiti inžinieriais… Man kirbėjo mintis apie piešimą, bet negalėjau prasitarti, nes būtų juokingai atrodę“, – įsitikinusi užslėptą talentą turėjusi pašnekovė. Ir visgi talentinga mergina iš Mockaičių kaimo bandė įstoti į tuometį dailės institutą. Tačiau charakteristikoje buvo parašyta, kad ji ne komjaunuolė, todėl komisija net nepažvelgė į šios atvežtus piešinius.
Neišsipildė ir kitas Jovitos noras – studijuoti istoriją: argi ne komjaunuolė galėjo ją studijuoti? Abiturientė Kaune surado aukštesniąją medicinos mokyklą ir ten paliko dokumentus. Baigusią šiuos mokslus, paskyrė į Kauno klinikas, neurochirurgijos skyriaus operacinę. Kauno klinikose ji dirbo 7 metus – išėjo savo noru, kaip dabar sakytų, dėl mobingo.
Grįžusi į gimtinę, norėjo atsitiesti po visų išgyvenimų, ir įsidarbino Plungės liaudies kūrybos įmonėje. Už poros metų pradėjo dirbti Pėžaičių pašte laiškininke. Apie 30 metų ji su sunkiu krepšiu vaikščiojo po kaimus, nešiodama laiškus, spaudą. „Mačiau daug senų sodybų, bet neturėjau aparato jų užfiksuoti. Piešti nebuvo laiko – bėgte visur reikėjo, nes darbas, vaikai, ūkelis“, – kalbėjo J. Eidėnienė.
2018 m. plenere Pozingių kaime ji susipažino su menininku V. Kusu. Kitais metais Palangos kavinėje-galerijoje „Liepa“ buvo surengta pirmoji J. Eidėnienės paroda „Prabudimas“, vėliau Šilutės rajono viešosios bibliotekos Švėkšnos filiale – autorinė paroda „Prabudimas II“. Telšių kultūros centre Pasaulio žemaičių tautodailės parodoje dalyvavusi J. Eidėnienė sulaukė specialaus įvertinimo už liaudies meno tradicijų puoselėjimą. Užpernai Palangoje ji surengė piešinių parodą „Prisilietimas prie Palangos kultūros paveldo“, Renavo dvaro sodyboje – autorinę parodą „Svajonių galia“, taip pat Tauragėje. Pernai Palangos miesto savivaldybėje eksponavo savo piešinius „Pieštuku prie palikimo“.
„Visada būsiu dėkinga Vytautui – bakstelėjo kaip adata į akį, – prisipažino J. Eidėnienė. – Piešimas man – šventė.“
Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių