Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių

„Ar patys valgote šakočius?“ – paklausėme šakočių kepimo virtuozus Raimondą ir Žydrūną. „Valgom, valgom, visada ant mūsų stalo rasi šakočio, nors juos per tiek metų valgant mūsų dantys jau ir atšipę“, – sutartinai atsakė gerą nuotaiką Oninių mugėje skleidę šakiečiai.

Burnoje tirpte tirpsta – tokį malonų gomuriui skonio pojūtį gali patirti skanaudamas kulinarinio paveldo šakotį, kurį kepa B. Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“. Šakiuose kepami kepiniai – grybukai, voveraitės, skruzdėlynai, šakočiai praėjusį šeštadienį gardžiai kvepėjo Vėžaičiuose, Oninių mugėje. Retas šventės svečias praėjo pro šalį nepasidomėjęs, o tuo labiau, kad iš Suvalkijos atvykę gardumynų kepėjai kiekvienam susidomėjusiam iš širdies pasakojo apie savo kepyklą.

„Kepyklėlė jau daugiau kaip trisdešimt metų yra mamos verslas, dirbame kartu visa šeima – sūnūs Žydrūnas, Raimondas, Mindaugas ir dukra Rasita. Dar keletą žmonių samdome“, – apie verslo ištakas „Bangai“ pasakojo Raimondas ir Žydrūnas Drevininkaičiai, akcentuodami, kad jų kepiniai išlaiko krašto kulinarinio paveldo tradicijas. Iš pradžių šeima kepė tik duoną, vėliau – bandeles, kitus konditerijos gaminius. Šakočius šeimos kepėjai kepa nuo 2007 m., po poros metų ėmėsi ir meduolinių grybukų kepimo.

Įmonė „Rugelis“ 2012 m. gavo specialius tautinio paveldo sertifikatus, kepyklėlės gardūs gaminiai išpopuliarėjo visoje Lietuvoje, neretas užsakovas gimtojo krašto kepiniais palepina ir savo emigravusius giminaičius užsienyje: siunčia gardėsius į Airiją, Angliją, Norvegiją. Koronaviruso karantinas, žinoma, pakoregavo kepyk­lėlės planus, bet šiuo metu prekyba vėl atsigauna.

Vėžaičiuose, Oninių mugėje, išsidėstę gražiai supakuotus savo šeimos įmonės „Rugelis“ konditerinius gaminius Raimondas ir Žydrūnas sulaukė nemažo pirkėjų susidomėjimo, o gardaus šakočio galėjo paragauti kiekvienas smaližius.

„Šakočius kepame pagal močiutės Agotos Laurinaitienės receptą. Mes vadinamės mažybiniais vardais. Močiutė Agutė mūsų krašte buvo žinoma šakočių kepėja, kepdavo pagal užsakymus vestuvėms, kitoms proginėms šventėms. Šakotis tuomet buvo prabangos ženklas. Vėliau šakočius išmoko kepti mūsų tetos, mama. Matyt, todėl, kad išlaikome senovinio recepto tradicijas, mums sekasi ir įvairiose parodose, mugėse, varžytuvėse. Štai dvejus metus iš eilės esame Lietuvos šakočių kepimo čempionato laimėtojai“, – šeimos kepėjų sėkmės aplinkybes atskleidė Raimondas ir Žydrūnas. Matyt, ateityje močiutės Agutės šakočio kepimo paslaptis bus patikėta ir jos proanūkėms. „Mūsų dukrytės dar nedidelės, tačiau kartais jau padeda prekiauti mugėse“, – džiaugėsi broliai.

Pasak šakiečių kepėjų, šakočių receptūra yra panaši, tačiau skirtingų kepėjų skirtingas šakočių skonis ir išvaizda. Tad kas svarbu kepant tokį prabangų kepinį, juk norint iškepti įspūdingą, kokio metro aukščio, prireikia net 140 šviežių kiaušinių. „Viską reikia daryti iš širdies, su meile“, – šypsodamiesi atsakė patyrę kulinarinio paveldo puoselėtojai iš Šakių.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių