Kol nenužudo – nėra ko stengtis?
Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl prabilta apie plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylos tyrimą.
Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai suskubo girtis ne tik tuo, kad šioje byloje padaugėjo įtariamųjų, kad buvo atlikta keli šimtai pačių įvairiausių tyrimo veiksmų, paskirta daugybė ekspertizių, užduočių specialistams ir kt., bet ir tuo, kad vienu šūviu jiems pavyko nušauti du zuikius – išaiškinti dar vieną panašų nusikaltimą, kurį greičiausiai įvykdė ta pati čigonų gauja.
Pasirodo, praėjusių metų balandį analogišku būdu – inscenizavę avariją greitkelyje – nusikaltėliai iš Latvijos verslininko, per Lietuvą vykusio į Vokietiją, pagrobė jo automobilį. Tiesa, latviui ir jo bendrakeleiviui pasisekė kur kas labiau nei Ievai – užpuolikai juos paliko gyvus.
Lietuvos policija tada nenustatė, kas užpuolė latvius. Nenustatė, ar nelabai ir stengėsi nustatyti – klausimas ne visai retorinis, bet palikime jį pačių pareigūnų sąžinei.
Tačiau girtis, išaiškinus dar vieną nusikaltimą po to, kai žuvo Ieva, turėtų būti ne tik nelabai logiška, bet ir nelabai etiška – ypač nužudytosios merginos artimųjų atžvilgiu.
Mat ne tik žurnalistinė, o ir elementari žmogiškoji logika sufleruoja kiek kitokį šių įvykių matymą. Juk jei latvių užpuolimą tyrę pareigūnai būtų dirbę taip pat aktyviai, kaip dirbo, ieškodami dingusios Ievos, mergina ir šiandien būtų buvusi gyva, nes suimti čigonai jau atliktų jiems skirtą bausmę ir jie niekaip nebūtų galėję jos užpulti ir nužudyti.
O neištirtas ankstesnis nusikaltimas čigonams kaip tik atrišo rankas, tam tikra prasme juos dar ir paskatino: jei Lietuvos policija yra tokia bejėgė, tai kodėl ir toliau tokiu būdu nepasipelnius?
Deja, bet tai toli gražu ne pirmas atvejis mūsų šalyje, kai teisėsaugininkai atsakingai ir sąžiningai atlieka savo pareigas tik tada, kai „suskamba skambutis“, šiuo atveju – kai yra nužudomas žmogus. O kol visi gyvi sveiki – galima dirbti ir puse kojos, pernelyg nepersistengiant?
Tokį dalies pareigūnų požiūrį į savo pareigas akivaizdžiai patvirtina ne ką mažesnį rezonansą visuomenėje sukėlęs keturmečio Matuko iš Kėdainių nužudymas.
Priminsime, kad berniukui dar esant gyvam, jo patėvis Gediminas Kontenis jau buvo spėjęs ir kalėjime pasėdėti, ir užsidirbti antrąjį lygtinį teistumą, tačiau kaltų dėl netinkamo Matuko žudiko užkardymo tada neatsirado. Pradėtas tyrimas dėl ankstesnio patėvio smurtavimo buvo nutrauktas, o bet kokie įtarimai visų grandžių pareigūnams dirbus aplaidžiai, buvo paneigti. Nė vienam iš jų, net ir probacijos atstovams, privalantiems užtikrinti, kad jų prižiūrimas asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, nė plaukas nuo galvos nenukrito.
Na, o po to Matukas buvo mirtinai sumuštas. Kaip kad ir buvo nužudyta Ieva, prieš tai automobilio pagrobimą tyrusiems pareigūnams nesugebėjus surasti nusikaltėlių.
Klausti, ar kas nors už galimai netinkamą latvio automobilio pagrobimo bylos tyrimą bus nubaustas, net neverta. Tokio tyrimo niekas net nepradės!
Kur kas didesnė tikimybė, kad už operatyvų ir profesionalų I. Strazdauskaitės nužudymo bylos ištyrimą kai kurie pareigūnai bus paaukštinti pareigose ar kaip kitaip paskatinti.
O ta proga bus galima surengti dar vieną gražią spaudos konferenciją.
