Mokyklos reorganizavimas nuliūdino judrėniškius

Šiemet Rugsėjo 1-osios nuotaika ne visur buvo džiaugsminga – kai kur sumišusi su liūdesiu. Judrėnų seniūnijos bendruomenei sunku susitaikyti su realybe: reorganizuota Jud­rėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla tapo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos skyriumi. Senėjant ir tuštėjant kaimui toliausiai nuo rajono centro nutolusios seniūnijos mokykloje kasmet mažėja mokinių.

Kasmet mažėja moksleivių

Reorganizuotoje Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinėje mokykloje, dabar Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos skyriuje, Rugsėjo 1-ąją susirinko 42 moksleiviai – 10 mažiau nei pernai. Pavasarį mokyklą baigė 10 dešimtokų, o šį rudenį dešimtos klasės nebėra – liko aštuoni devintokai, tiek pat aštuntokų, jungtinė 5–6 klasė, kurioje 9 mokiniai. Nėra ir septintokų, bet yra du jungtiniai pradinių klasių komplektai, be to, susirinko 11 vaikų į mišraus ikimokyklinio amžiaus grupę.

Pasikeitė ir buvusios direktorės Kristinos Ruškienės pareigos – dabar ji pavaduotoja ugdymui. Per jos vadovavimo dešimtmetį moksleivių sumažėjo nuo 70 iki 42. Tai rodo, kad Judrėnų seniūnija senėja, nedaug jaunų šeimų, nors viena kita įsikuria. „Aš čia gyvenu daugiau nei 30 metų, matau, kad nieko netrūksta: stipri, draugiška mūsų bendruomenė, gražus kraštovaizdis, ramybė. Bet vien to neužtenka jauniems žmonėms – reikia pragyvenimo šaltinio. Važinėti į darbą Gargžduose ar Klaipėdoje nedaugelis ryžtasi – naudingiau apsigyventi arčiau šių miestų“, – samprotavo pedagogė.

Kas laukia ateityje?

„O kiek pastangų tuometei Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos direktorei Irenai Račkauskienei teko įdėti, kol šis vardas buvo iškovotas, – kalbėjo ją baigęs Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. – Jurgis Šaulys nusipelnęs Lietuvos istorijai politikas, veikėjas, kurio vardu pavadinta Veiviržėnų gimnazija, bet mes įpratę prie savo didžiavyrio Stepono Dariaus, kuris labai artimas mums.“ Pasak jo, bendruomenė išgyvena, kad mokykla neteko savarankiškumo. „Tai žingsnis atgal, – apgailestavo seniūnas. – Almos Adamkienės fondas šefavo mokyklą: svari jo parama, nes išsiplėtė mokyklos bibliotekos fondas. Įspūdingų darbų nuveikta. Svarus Mėčislovo Raštikio indėlis – jaunuosius judrėniškius dariukais vadino, motyvuodamas siekti tikslo.“

O jeigu nebeliks ir skyriaus? „Jeigu bus ką į suolus sodinti, išliks“, – realybę blaiviai vertino K. Ruškienė. Jeigu nebeliktų nė šios ugdymo įstaigos, jaunų šeimų sunku būtų prisivilioti. Pokyčiai miestelyje užklumpa netikėtai. Judrėniškiai pasigenda pašto skyriaus, kuriame lankydavosi, o dabar tik su atvažiuojančiais paštininkais gali susitikti. Gamtos apsuptyje, bet nutolusioje, rajono paribyje esančioje Judrėnų seniūnijoje gyvena darbštūs žmonės, kurie verčiasi ūkiškai – augina gyvulius, paukščius, judrėniškės šeimininkės garsios savo sūriais. Darbo vietų Judrėnuose mažai ir dar mažiau jų liko reorganizavus mokyklą.

Rūpesčių prisidėjo gimnazijai

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė patikino, kad Judrėnų Stepono Dariaus mokyklą reorganizavus į skyrių niekas nepasikeitė jos bendruomenėje – judrėniškių pedagogų krūviai liko tie patys, tik pavaduotoja ugdymui dirba puse etato. Teko atleisti dalį personalo darbuotojų, bet liko tiek, kad užtikrintų normalų darbą.

„Prijungus Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinę mokyklą atsirado papildomų rūpesčių gimnazijai vien dėl atstumo: tarp Veiviržėnų ir Judrėnų – 15 kilometrų, – dėstė L. Navickienė. – Mums pavyko rasti bendrą kalbą dėl vaikų maitinimo. Nuo šių mokslo metų jiems nebereikia eiti į miestelio valgyklą – vasarą įrengėme jaukią patalpą pačiame skyriaus pastate, nupirkome naujus indus. Maistą atvežame iš Pašlūžmio skyriaus. Taigi nebereikia išlaikyti 2,5 etato virtuvės darbuotojų.“

Direktorės L. Navickienės teigimu, dėl visų klausimų tariamasi su pavaduotoja K. Ruškiene, skyriaus kolektyvas dalyvavo savo veiklų sprendimuose.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius: „Atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybės švietimo politiką mokyklų tinklo pertvarka yra nenutrūkstantis procesas. Pavyzdžiui, Vyriausybės programos priemonių plane kalbama apie jungtinių mokyklų tinklo sukūrimą, bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, skaičiaus mažėjimą. Vienas iš pertvarkos tikslų – optimalus švietimo sektoriui skiriamų lėšų panaudojimas. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi tik 57 vaikai nuo lopšelinuko iki dešimtoko. Nemaža lėšų dalis mokyklose tenka ne su ugdymu tiesiogiai susijusioms reikmėms, bet administracijos, buhalterijos, aptarnaujančio personalo etatų finansavimui. Mažėjant atskirų juridinio asmens statusą turinčių įstaigų, lėšos minėtiems etatams išlaikyti panaudojamos efektyviau.“

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių