2019 Gruodžio 09
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

P. Cvirkos gatvė Gargžduose: išliks ar pervadins?

Sostinėje verdančios aistros dėl pokario rezistento atminimo, alėjų pervadinimo, P. Cvirkos paminklo nukėlimo atsirito ir iki Gargždų. „Bangos“ redakcija gavo Pajūrio regioninio parko vyr. ekologo, istoriniai atminčiai neabejingo Erlando Paplauskio pamąstymus, ar Gargždų P. Cvirkos, J. Janonio gatvių taip pat nereikėtų pervadinti.

Pasigenda viešų diskusijų

Pats E. Paplauskis prisipažįsta gyvenantis J. Janonio gatvėje, kurią kerta P. Cvirkos gatvė. „Ar galima gatves vadinti niekuo Lietuvai nenusipelniusių asmenybių vardais? Nacių ar sovietų kolaborantų vardais? 30 metų Lietuva yra nepriklausoma, o nesusitvarkome su savo memorialais, nesugebame išgryninti, kurios asmenybės yra tokios reikšmingos, kad jas vertėtų įamžinti pamiklais, gatvių pavadinimais, o kurias pakanka studijuoti istorijos, literatūros pamokose. Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje, kalbama, yra siūlymų pakeisti P. Cvirkos gatvės pavadinimą Gargžduose. Akivaizdu, kad vėl bus susipriešinimo ir dantų griežimo, nes išsamių viešų diskusijų nesigirdėjo, o jei buvo, tai nepakankamai“, – įsitikinęs E. Paplauskis.

Jo nuomone, P. Cvirka tapo kultiniu dėl kolaboravimo, o ne dėl literatūros kokybės. „Skaityti, studijuoti jo knygas, diskutuoti apie jo likimą pakanka literatūros pamokose. Istorijos pamokose taip pat galima sužinoti apie tokią asmenybę ir jos sprendimo motyvus ,,parvežti Stalino saulę“, bet tikrai nėra jokios logikos vadinti P. Cvirkos vardu gatves, statyti paminklus“, – įsitikinęs gargždiškis. Anot jo, kažkas pasakys, kad reikia tada keisti ir J. Janonio gatvės pavadinimą. „Galima, jeigu kažkam yra poreikis, bet tikrai ne dėl to, kad jis buvo kažkoks kolaborantas. Iki tikro revoliucionieriaus jam toli. Būtų ilgiau gyvenęs, garantuotai būtų atsisukęs prieš komunistinį režimą. Gyvenu šioje gatvėje ir labiau suprasčiau keitimo argumentą, kad jis savižudis negu ,,revoliucionierius komunistas“. Koks čia malonumas savižudžio vardu pavadintoje gatvėje gyventi, bet tuo metu žmogaus, sergančio džiova, sprendimą irgi suprasti galima“, – samprotauja E. Paplauskis.

Išeitis – Seimo ar Vyriausybės rekomendacijos

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, paprašytas atskleisti savo nuomonę dėl gatvių pavadinimų, atsakė: „Reikia pripažinti, kad diskusijos dėl gatvių pavadinimų kyla visoje Lietuvoje. Prasidėjusios Vilniuje jos ritasi per visą šalį. Nuomonių yra daug ir nevienareikšmių, pasisako politikai, istorikai, įvairių organizacijų atstovai.

Priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl gatvių pavadinimų nėra paprasta: asmenybių, dėl kurių veiklos ar nuopelnų kyla klausimų, yra daug. Bet kokiu atveju, sprendimai neturėtų būti priimami vadovaujantis emocijomis. Būtų gerai, jeigu Seimas ar Vyriausybė pateiktų rekomendacijas bent jau dėl garsiausių istorinių asmenybių, tokių kaip P. Cvirka, S. Nėris ir kiti. Mažuose miesteliuose, gyvenvietėse ir rajonų centruose rasime daug jų vardais pavadintų gatvių, todėl kad žmonės nebūtų priešinami, reikalingos kompetentingos išvados.

Būtų naudinga inicijuoti šio klausimo svarstymą Seime, nes jis tampa aktualus ne vienai savivaldybei. Žinoma, labai svarbi ir visuomenės nuomonė. Esame atviri bet kokioms iniciatyvoms ir pasirengę diskutuoti, kalbėtis.“

Lemiamas žodis – gyventojams

Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus „Bangai“ teigė, jog išties būtų gerai pakeisti pavadinimus. Tačiau, jo nuomone, vis tik lemiamą žodį turėtų tarti ir tos gatvės gyventojai.

„Kita vertus, vadovaujantis gatvių pavadinimų suteikimo taisyklėmis, kuriose yra rekomenduojama išvengti ideologizuotų pavadinimų, nesusijusių su konkrečios gatvės ir teritorijos istorija, tenka pripažinti, kad esamas P. Cvirkos gatvės pavadinimas neatitinką šių rekomendacijų. Taip pat reikėtų pasvarstyti ir į kokį pavadinimą siūloma keisti. Tai nebloga proga Gargžduose įamžinti kurį nors iš Lietuvai svarbių istorinių įvykių: Sausio 13 d., Kovo 11 d., arba surinkti istorinę informaciją apie tos konkrečios vietos istoriją, gal tai padiktuos galimą pavadinimą“, – svarstė istorikas M. Mockus.

E. Paplauskis akcentuoja, jei norisi būtinai nusipelniusių asmenybių vardų gatvėms vadinti, tai jų yra, reikšmingų net visam Pasauliui. „Kažkaip vis mums norisi rašytojų vardų, o pasaulinio garso mokslininkus, tokius kaip biologas M. Yčas, semiotikas A. J. Greimas, pasaulyje žinomas meno srovės ,,Fluxus“ kūrėjas J. Mačiūnas, žydus gelbėję žmonės, knygnešiai, Nepriklausomybės kovų savanoriai, pamirštame. Kam norisi etnografijos, yra senųjų žemaičių kunigaikščių visa plejada. Vykinto gatvės iki šiol neturime. Tad nėra ko ir stebėtis dėl visiško susivėlimo vertybinėje hierarchijoje“, – pastebi gargždiškis E. Paplauskis.

Vertinimai skirtingi

Dėl P. Cvirkos gatvės E. Paplauskio iniciatyva diskusija užvirė ir socialiniame tinkle „Facebook“. Ankstesnės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos kadencijos narės Andželika Šakinienė ir Regina Kernagienė nemano, jog gatvę reikėtų pervadinti. „Tai istorija, kurios klastoti nereikia. Manau, nieko keisti nereikia. Yra rimtesnių problemų: neišspręsti infrastruktūros klausimai, palaidų šunų nesusitvarkom, dvokiantį vandenį geriame – ne gatvių pavadinimų lentelių kaitaliojimu užsiimkim“, – socialiniame tinkle ragino R. Kernagienė. A. Šakinienės nuomonė taip pat panaši: „Rajone yra svarbesnių spręstinų klausimų, pavyzdžiui, aplinkos apsauga, taršos mažinimas, geriamojo vandens kokybės gerinimas, įvairių sporto šakų stiprinimas, Gargždų turgaus efektyvesnis funkcionavimas ir t. t.“

Dabar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiojoje daugumoje gyventojų interesams atstovaujantis Mindaugas Šunokas socialiniame tinkle vykusioje diskusijoje užsiminė, jog Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija yra paruošusi sprendimo projektą dėl gatvės pavadinimo keitimo. „Esame suskaičiavę adresus, pasiruošę kitus darbus. Keitimą planavome spalio mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje“, – užsiminė M. Šunokas.


KOMENTARAS

  • Istorikas, publicistas, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas ANUŠAUSKAS:

    „P. Cvirkos veikla žinoma – dalyvavo valstybės nepriklausomybės likvidavime 1940 m.

    Koks šaršalas vėl kilo vos prakalbus apie Cvirkos paminklo nukėlimą sostinėje. Paminklo gynėjai ragina vertinti P. Cvirką „kaip klaidų padariusį, bet talentingą lietuvių prozos klasiką“. Tačiau okupantų organizuoto „Liaudies Seimo“ deputatai P. Cvirka, A. Venclova, L. Gira ar S. Nėris su natūralia euforija kasė duobę savo valstybei. „Klaidos“: 1. P. Cvirka paskiriamas butaforinio Liaudies Seimo atstovu ir 1940 m. su dvidešimties kolaborantų delegacija vyksta į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų inkorporuota į SSRS sudėtį. 2. 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime P. Cvirka kategoriškai pareiškė, kad sovietinėje Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Į tai sureagavo poetas K. Jakubėnas: „Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!“ 3. Kaip sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas P. Cvirka pasistengė, kad poetas K. Jakubėnas, mėginęs ginti V. Kudirką, būtų išmestas iš Rašytojų sąjungos. 4. P. Cvirka įskundžia K. Jakubėną saugumui. Skunde MGB kaltina poetą antisovietine veikla. 1946-ųjų kovą K. Jakubėno bute atlikta krata, jis suimamas. Vėliau jis broliui pasakos, kad čia jį tardęs Saakijanas buvęs ypač žiaurus. Tardymas vykdavęs nuo 21 iki 9 valandos, o nuo 9 iki 21 valandos buvę draudžiama net prigulti. Saakijano parankiniai per tardymą prie pat K. Jakubėno ausų spragsėdavę pistoletais. K. Jakubėno byloje prieš jį liudijo rašytojai Petras Cvirka, Kostas Korsakas, Antanas Venclova, Juozas Baltušis. K. Jakubėnas kaltintas antisovietiniais pasisakymais ir antisovietiniais eilėraščiais. 1947 metų pradžioje K. Jakubėnas nuteistas penkeriems metams lagerių. Atlikti bausmės poetas buvo išvežtas į Karagandos-Dolinskojės anglių kasyklas Kazachstane. Tiesa, po 7 mėnesių byla buvo nutraukta ir poetas grįžo namo. Tačiau MGB nepaliko jo ramybėje. 1950-ųjų sausio 7-osios vakarą poetas paslaptingai dingo ir buvo rastas nuošalioje Kapų gatvėje – sumuštas ir mirtinai sušalęs.

    Tad gal geriau P. Cvirką nukėlus pastatyti paminklą jo įskųstam poetui K. Jakubėnui? Ir, manau, Gargžduose tikrai yra asmenybių, kurios vertesnės tokio pagerbimo.“

Agnė ADOMAITĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?