Permainos

Policijos budėtojai komisariate užkabins spyną


Klaipėdos rajono policijos komisariato budėtojai nebenukreipia patrulių ekipažų į įvykių vietas. Vykdant centralizaciją pajėgų valdymas galutinai perduotas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tokį žingsnį rajono PK viršininkas Edmundas Zbarauskas vadina teigiamu, nes padaugės pareigūnų, siunčiamų į įvykių vietas. Esą jei vieningo pajėgų valdymo sistema būtų veikusi jau metų pradžioje, galbūt komisariatui nereikėtų teisintis ir dėl kraupaus motinos nužudymo Priekulės seniūnijoje.


Nukreipia Klaipėda


Nuo gegužės 1 d. keičiasi Klaipėdos rajono PK budėtojų funkcijos. Jau dabar Operatyvaus valdymo grupės pareigūnai perleido pajėgų valdymą Klaipėdos AVPK, o tai reiškia, kad rajone dirbančius patrulius į įvykių vietas siunčia nebe rajone, o Klaipėdoje esantys budėtojai. Anot Klaipėdos rajono PK viršininko E. Zbarausko, tokių permainų sumetimai – ne tik taupymas. „Jau kurį laiką stebima, kad mūsų ir Klaipėdos AVPK budėtojų funkcijos dubliuojasi. Todėl nuspręsta pajėgų valdymą perduoti Klaipėdai, o rajono budėtojus nukreipti į patruliavimą ir reagavimą į iškvietimus. Tai lemia didžiulis pareigūnų trūkumas“, – informavo E. Zbarauskas.


Jis priminė, kad rajone dirbantys patruliai jau kurį laiką yra pavaldūs Klaipėdos AVPK, tačiau iki šiol į įvykius juos nukreipdavo rajono PK budėtojai. „Šiuo centralizacijos etapu siekiama nebesiorientuoti į rajono ribas ir į įvykio vietą siųsti arčiausiai esantį patrulių ekipažą – nesvarbu, jis priklauso Skuodo, Klaipėdos ar Kretingos PK. Kitaip sakant, jei pareigūnams dirbant Judrėnuose būtų gautas iškvietimas į įvykį Kalotėje, ekipažui nereikėtų iš vieno rajono galo skubėti į kitą. O tokių atvejų būdavo. Vadinasi, budėtojai, matydami visų dirbančių ekipažų buvimo vietą, į įvykį nukreips arčiausiai esančius laisvus pareigūnus. Tai užtikrins greitesnį reagavimą į įvykius“, – teigė PK viršininkas.


Prašo didesnių pajėgų


 E. Zbarauskas paneigė pasigirdusias kalbas, kad iš rajono PK budėtojų atėmus pajėgų valdymo funkciją, po darbo valandų čia budėtojų išvis gali nelikti. Anot jo, nebus taip, kad į komisariatą atvykę žmonės rastų spyną. „Gali nutikti, kad esant būtinybei budėtojas privalės išvykti į įvykį ir užrakinti komisariatą. Todėl investavome į apsaugos sistemą, sudarėme sąlygas patalpas palikti saugiai“, – sakė pašnekovas.


Jo tvirtinimu, komisariate budėtojai turi likti, nes būtent čia pirmiausia vežami sulaikytieji asmenys. Ir tik atlikus pirminius veiksmus, jei būtina sulaikyti ilgesniam laikui, jie vežami į Klaipėdos AVPK areštinę.


E. Zbarauskas patvirtino pritariantis modeliui, kad budinčios dalies pareigūnai būtų nukreipiami į patruliavimą. Tačiau viliasi, kad ir šias pajėgas Klaipėdos AVPK vadovybė galės padidinti. Dėl to PK viršininkas jau kreipėsi į vadovybę apskrityje.


Šiuo metu rajono PK Operatyvaus valdymo grupėje dirba 11 pareigūnų. Norima šį skaičių padidinti iki 15 pareigybių. „Jei dirbtume su ankstesniu skaičiumi pareigūnų, mano supratimu, jie visų pavestų funkcijų negalėtų atlikti. Esame priemiestinis rajonas, kuris išsiskiria nusikalstamumo specifika ir apimtimis. Būtų neįsigilinta į aplinkybes, jei pareigūnų skaičius nebūtų didinamas“, – įsitikinęs viršininkas. Anot jo, vieną pareigūną tikslinga nukreipti darbui su Gargždų miesto vaizdo stebėjimo kameromis. Esą kameros valdomos ir negalima neišnaudoti galimybės stebėti didelę dalį miesto teritorijos.


Padės išvengti nelaimių?


Pasikeitimus patrulių valdyme E. Zbarauskas įvardijo kaip svarbų žingsnį, siekiant išvengti tokių tragedijų, kokia vasario mėnesį įvyko Lūžgalių kaime, kai dėl keturių vaikų mamos nužudymo imta kaltinti laiku neatvykusius pareigūnus. „Jei valdymo sistema jau būtų buvusi įdiegta, galbūt būtų buvę ką į tą įvykį pasiųsti iš Klaipėdos pareigūnų. Tą dieną rajono PK budėtojui buvo pranešama apie iškvietimą po iškvietimo, o rajono ribose dirbo vienas patrulių ekipažas. Kai budėtojas turi priimti sprendimą, kur jį siųsti, visada gali įvykti klaida. Didelę reikšmę turi ir iš Bendrojo pagalbos centro gauta neišsami informacija. Šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas dėl policijos reagavimo į įvykį, todėl nenorėčiau plačiau komentuoti aplinkybių. Tačiau pats esu 100 procentų įsitikinęs, kad laiku nesureaguota buvo tikrai ne dėl darbuotojų tyčios. Pagrindinę kaltę šiandien matau tą, kad nėra skiriama pakankamai pajėgų saugumui užtikrinti“, – dėstė E. Zbarauskas.


Reformos būtinos


<tex>Paklaustas apie tolimesnę Klaipėdos apskrities policijos komisariatų centralizaciją, E. Zbarauskas patikino, kad planų atsisakyti rajoninių komisariatų nėra. Tačiau, anot jo, reformas diktuoja laikas. „Kai kurias tarnybas reikia reorganizuoti, ir tai akivaizdu. Pavyzdžiui, pakeitimai būtini kriminalinėje policijoje. Tokie nusikaltimai, kaip narkotikų platinimas, prabangių automobilių vagystės, taip pat vagystės iš gyvenamųjų namų ir kiti organizuoto nusikalstamumo atvejai vyksta ne rajono, o apskričių, net šalies principu. Todėl ir jų tyrimas turėtų vykti specializuotuose padaliniuose, pagal nusikaltimų pobūdį. Tam reikalingos išsamios analizės, į vienas rankas sutelkti duomenys. Dalį etatų ir mes turėtume ten atiduoti. Taigi pokyčių yra ir bus. Būtų neteisinga nieko nedaryti ir dirbti tik rajono ribose. Svarbiausia vykdant reorganizacijas nepridaryti klaidinga. O neatsižvelgti į mūsų prašymus būtų klaida“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono PK viršininkas E. Zbarauskas.


„Po poros tragiškai pasibaigusių šeimyninių konfliktų, tarp kurių vienas įvyko ir Klaipėdos rajone, beveik niekas nepasikeitė. Politikai numatė tik sistemos pokyčių gaires, tačiau esminiai sprendimai nėra priimami. Skelbiama, kad policijos pareigūnams atlyginimus ketinama didinti 10 proc. Sakykite, kas pasikeis, jei pareigūnas gavo 1 200 Lt, o dabar gaus 1 300 Lt? Ar tai ką nors išspręs? Ir aš sakau, kad nieko. Policijos sistemos bėda ne tik finansavimas, bet ir pačių kadrų ruošimas. Didžiosios dalies dirbančiųjų išsilavinimas, nors ir teisinis, neatitinka darbo specifikos. Būna ir taip, kad vakar dirbo „Maximoje“ kasininke, o rytoj – tyrėja“, – apie pareigūnų žinių trūkumą be užuolankų kalbėjo Klaipėdos rajono PK viršininkas E. Zbarauskas. – Būčiau neteisus sakydamas, kad išvis nėra ruošimo. Šioks toks yra. Girdime, kad į policijos mokyklas priimta 100 ar daugiau studentų, tačiau jie mokslus baigs po 3–4 metų ir neturės patirties. O dirbti reikia dabar. Klaipėdos rajono PK yra 12 laisvų etatų. Tai atsiliepia krūvio augimui ir darbo kokybei. Policijos sistemoje susikaupusios problemos yra kaip votis.“


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių