Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo – ne panacėja

Alkoholikų artimųjų ašarų pakalnėje nieko naujo. Mat kai kurie parlamentarai, pasišovę įteisinti priverstinį alkoholikų ir narkomanų gydymą, taip esą palengvindami artimųjų dalią, nuleido sparnus. Birželio viduryje Seimas atmetė iniciatorių įstatymo projektą ir išsiskirstė švęsti vasaros. Nuomonių dėl šios problemos takoskyra yra akivaizdi: vieni kategoriškai tvirtina, jog tai pažeistų žmogaus teises, o kiti sako, kad saugant stikliuko mėgėjų teises paminamos ne tik jiems artimų žmonių teisės į orų gyvenimą, bet ir toliau demoralizuojama visuomenė. „Bangos“ pašnekovių nuomone, priklausomybės ligų gydyme esminis faktorius yra sąmoningas žmogaus apsisprendimas ir noras gydytis.

Siūlymai nebuvo palaikyti

Pavasario sesijos pabaigoje Seimas atmetė socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės įstatymo projektą, kad alkoholizmo ir narkomanijos ligų požymių turintys asmenys būtų priverstinai gydomi. Parlamentarė siūlė, kad alkoholizmo ir narkomanijos ligų požymių turintys asmenys būtų priverstinai gydomi ne tik jiems patiems ar jų artimiesiems paprašius, bet kad dėl tokio gydymo poreikio galėtų kreiptis ir socialiniai bei vaiko teisių skyrių darbuotojai, pavyzdžiui, gindami vaikų interesus, taip pat policija, medikai. Esą specialistai po tokio kreipimosi įvertintų asmens būklę. Jis būtų priverstinai hospitalizuojamas, jeigu nustatoma ryški abstinencijos būklė (psichozės ir panašiai); smurtauja prieš artimuosius, dėl priklausomybės skurdina šeimą; kelia grėsmę savo sveikatai ar gyvybei. Taip pat priverstinai siūlyta gydyti alkoholio ar narkotikų priklausomybei neatsispiriančias nėščiąsias.

Birželio 13 d. Seimo posėdžio metu priverstinio alkoholizmo gydymą papildantys siūlymai nebuvo palaikyti net ir labai garsiai kovą su alkoholizmu deklaruojančių Seimo narių.

Daug pastangų be rezultatų

Kvietinių–Dauparų seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė įsitikinusi, jog priverstinis gydymas nuo svaigalų priklausomybės būtų palengvinęs ne tik alkoholikų artimųjų dalią, bet galbūt įprasminęs ir seniūnijų, socialinių darbuotojų pastangas. „Alkoholizmas yra liga, tad pats ligonis dažniausiai nesugeba adekvačiai mąstyti, retas jų savanoriškai sutinka gydytis. Įdedame daug laiko ir pastangų įkalbinėdami alkoholiką vykti į gydymo įstaigą, tačiau rezultatai yra apverktini. Štai pusę metų bendravome su viena seniūnijos gyventoja, kuri pagaliau sutiko gydytis Švėkšnoje. Tačiau vyras ir vaikai atsikvėpė tik trumpam. Po to labai stengėmės, kad ji pakliūtų į Juknaičiuose veikiančią priklausomybės ligų reabilitacinę bendruomenę. Tačiau iš ten ji greitai pabėgo, o mes neturime jokių realių priemonių grąžinti atgal ar išvežti kur nors kitur“, – karčia patirtimi su „Banga“ dalijosi seniūnė. Važiuodama per seniūniją, matydama prie parduotuvių vis besibūriuojančius nuolatinius „latrus“, tokių ji priskaičiuotų apie 20–30. J. Čekuolienės, kuri turi ankstesnę patirtį darbe su priklausomybių žmonėmis, nuomone, perlenkta lazda su socialinėmis pašalpomis ir teisių deklaracijomis, bet nepakankamai įtvirtintos pareigos visuomenei, šeimai. Nuvertinta priedermė būti reikalingam, nešti naudą, kurti gėrį.

Būtinas teisinis užnugaris

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos komitete, pasak jo pirmininkės Audronės Balnionienės, ne kartą diskutuota apie situacijas, kylančias iš besaikio alkoholio vartojimo, ir kelius, kaip tai spręsti. Tačiau bet kuris priemonių planas neretai susiduria su rizika pažeisti asmens teises. Nėra teisinio užnugario nei seniūnams, nei socialiniams darbuotojams, net policijai, jei asmuo pats geranoriškai nesutinka gydytis.

„Dažnai lieka blogiausias kelias, kai toks pilietis pats pažeidžia LR įstatymus ir įgalina policijos darbuotojus imtis priemonių. Deja, tai laikina, o neretai ir pasekmės būna skaudžios ne tik tokiam piliečiui, bet ir aplinkiniams“, – dėmesį atkreipia Tarybos narė A. Balnionienė. Jos nuomone, norint pasiekti rimtesnių rezultatų visų pirma būtina prevencija, mokymas, švietimas nuo to momento, kai vaikas jau suvokia aplinką. Labai svarbu esąs aktyvus darbas su bendruomenėmis, kaimynais. Žmonės pagaliau turėtų įsisąmoninti, kad būti pilietiškam tai nereiškia būti skundiku. Pakviesti bendrai veiklai, o esant reikalui sudrausminti, sugėdinti yra žmogiška. Savo aplinką, kartu ir kaimynystę turime kurti patys. „Tačiau situacijoje, kai akivaizdu, kad pilietis pats nebesusitvarko su savo bėda ir nebesugeba savarankiškai pripažinti, kad tai priklausomybė, kurią reikia gydyti, turi būti teisinė bazė, leidžianti tai padaryti artimiesiems arba specialistams“, – sako A. Balnionienė, kuri mano, kad Seimas grįš prie minėto įstatymo pataisų ir jas sukonkretinus jis visgi netolimoje ateityje bus priimtas.

Tolerancija girtavimui – akivaizdi

„ Alkoholikais tampama ne iš karto, ir šie asmenys nėra ateiviai iš kitur“, – akcentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė. Ji primena, kad alkoholizmui išsivystyti turi įtakos socialinė aplinka, asmens psichinė sveikata ir genetinis polinkis. „Jau vaikystėje žmogus kuria savo gyvenimo scenarijų, todėl mūsų visų (darbdavių, gyvenamosios vietos bendruomenės, specialistų, politikų) nusikalstama tolerancija alkoholio vartojimui ir ypač vaikų akivaizdoje sudaro prielaidas tapti priklausomiems nuo alkoholio“, – perspėja medikė. L. Kaveckienė atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos regiono pirtyse, kaimo turizmo sodybose toleruojamas alkoholio vartojimas, nes tai – pajamų šaltinis. Tad Klaipėdos rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos bandymas kalbėtis su pirčių paslaugų teikėjais dėl girtavimo pirtyse buvo išjuoktas.

Tačiau esą ir gerų pavyzdžių – Dovilų bendruomenės renginiai vyksta be alkoholio, Priekulėje šiemet taip pat vyko renginiai be alkoholio. Dar 2014 m. Savivaldybės taryba patvirtino alkoholio vartojimo prevencijos tarp Klaipėdos rajono jaunimo kryptis 2014–2017 m., Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos tarpinstitucinės komandos seniūnijose darbui su socialinės rizikos šeimomis, parengtas Savivaldybėje teikiamų viešųjų paslaugų šeimai ar asmeniui sąrašas-katalogas specialistams ir gyventojams.

Visuomenės nuostatos nepalankios

Socialiniai darbuotojai su alkoholizmo (kartais ir narkomanijos) pasekmėmis susiduria dažniausiai, iš jų visuomenė labai daug ir tikisi. Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė sako, kad kasdienio socialinių darbuotojų įdirbio motyvuoti, sužadinti poreikį blaivėti, teikti visą įmanomą pagalbą (jeigu reikia – ir finansinę), kad tik žmogus ryžtųsi atsikratyti priklausomybės, nepakanka. Reikia daug „masyvesnės“ įvairių sričių specialistų ir bendruomenės pagalbos. „Juk kas iš to, kad žmogus baigė gydymo kursą, jei aplinka nesikeitė, jei jis negauna palaikančių psichologo konsultacijų, įvairių rūšių terapijos, kad galėtų grįžti į gyvenimą? Visuomenės nuostatos yra nepalankios – dažnai smerkiamas ne tik alkoholikas, o ir jo šeima, vaikai patiria patyčias mokykloje, tarp bendraamžių. Paradoksalu, bet mums beveik normalu, kai girtaujama, ir nenormalu, kai žmogus mėgina atsitiesti. Visa tai nemotyvuoja keistis. Visi pripažįsta, kad tai liga, bet juk nesigėdime diabeto ar bronchito?“ – svarsto D. Gumuliauskienė, atmetanti priverstinio gydymo nuo alkoholizmo prielaidą. Anot pašnekovės, kol priklausomo žmogaus viduje nepribręs siekimas, rezultatų nebus. Beje, gydymas galįs būti įpareigojantis – kai žmogui iškeliama sąlyga gydytis priklausomybę mainais į tai, kas jam vertinga, brangu – brangiau už priklausomybę.

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė J. Čekuolienė paantrino, kad savo seniūnijoje žinanti keletą pavyzdžių, kai žmonės visgi išsikapstė iš alkoholizmo. Tačiau jų kelias buvęs netradicinis būdas: jiems padėjo Pakutuvėnų vienuolių, Juknaičių terapinės bendruomenės pastangos.