Sveikatos nepasiskolinsi

Kai vaikas nelaiko šlapimo

„Sveiki, auginu penkerių metų sūnų. Vaikas naktį dažnai šlapinasi į lovą, pasitaiko tokia bėda ir dieną. Vedžiau pas kelis gydytojus, paskyrė tyrimus ir pasakė, kad viskas gerai. Nebežinau, nė ką daryti, patarkite, jei galite“, – klausia skaitytoja Rima.

Paprašėme į šį klausimą atsakyti šeimos gydytoją Ričardą SABŪNĄ.

Ar penkerių metų vaikas visada gali valingai sulaikyti šlapimą?

Sveiko žmogaus šlapinimosi procesas priklauso nuo galvos bei nugaros smegenų darnios veiklos. Kūdikis šlapinasi kas valandą. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda justi norą šlapintis. Iš pradžių susiformuoja gebėjimas sulaikyti šlapimą, vėliau sąmoningai ištuštinama šlapimo pūslė. 4–6 metų vaikas turi pats valingai šlapintis ir sugebėti sulaikyti šlapimą. Mokyklinio amžiaus vaikai turi valingai sulaikyti šlapimą tiek dieną, tiek naktį.

Kokiais atvejais sutrinka šlapinimasis?

Atminkime, jog šlapinimasis priklauso nuo daugelio priežasčių. Kuo daugiau geriame ir mažiau išprakaituojame, tuo dažniau šlapinamasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie dažniau šlapinasi nei suaugusieji. Valgant agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges šlapinamasi dažniau nei valgant kitus vaisius, uogas, daržoves. Šlapinamės dažniau, kai susergame šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimu.

Normaliai apatiniams šlapimo organams būdingos dvi funkcijos: šlapimo kaupimas ir efektyvus šlapinimasis. Kai ši veikla sutrinka, vystosi apatinių šlapimo takų disfunkcija, sutrinka šlapimo kaupimas arba išskyrimas. Dėl to galimas šlapimo nelaikymas. Priežastys gali būti įvairios: nervų sistemos sutrikimai; anatominiai pokyčiai (susiaurėjimai, fistulės); šlapinimosi sutrikimai dėl šlapimo takų infekcijos; šlapimo pūslės disfunkcija dėl organinės ligos ar nervų sistemos pažeidimo.

Šlapinimosi sutrikimai, susiję su šlapimo organų infekcija, paprastai būna laikini ir praeina išgydžius infekciją. Organinių šlapinimosi sutrikimų gydymas sudėtingesnis.

Ar šlapinimosi sutrikimai plačiai paplitę?

Didžiausią nerimą kelia tie šlapinimosi sutrikimai, kurie vargina dieną ir naktį, nors objektyvios priežastys nenustatomos. Vaikams bet kokie šlapinimosi sutrikimai vadinami enureze, nors šis terminas turi siauresnę prasmę. Enurezė – tai visiškas pasišlapinimas netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, dieną ar naktį. Jos priežastys nesusijusios su šlapimo pūslės sutrikimais.

Naktį ir dieną nevalingai pasišlapina 82 proc. dvejų metukų, 49 proc. – 3 metukų, 26 proc. – 4 metukų amžiaus vaikų. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15–20 proc. vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 proc. vaikų. Enureze serga 0,5–2 proc. jaunuolių nuo 15 metų ir suaugusiųjų.

Šie skaičiai rodo, kad liga labai paplitusi ir verta apie ją kalbėti. Nepaisant šios statistikos ir šiuolaikinio gydymo galimybių, ne tik kaimuose, bet ir miestuose ne visi enureze sergantys vaikai yra medikų stebimi. Dažnai tėvai galvoja, kad ši liga yra gėdinga ir nepagydoma, todėl laukia, kad vaikas savaime pasveiks.

Pirminė naktinė enurezė – kai vaikas nuo pat mažens naktimis nepabunda ir prisišlapina į lovą kiekvieną arba beveik kiekvieną naktį. Ilgesnio kaip 6 mėnesių „sauso“ periodo nėra buvę. Tokio šlapinimosi sutrikimo priežastis yra žinoma: genetiniai veiksniai, miego gilumo sutrikimas, hipofizės hormono apykaitos sutrikimas. Pirminės naktinės enurezės gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Klasikinė dieninė enurezė susijusi su elgesio sutrikimais, kai vaikas pasišlapina nekontroliuojamai bet kur ir bet kada: išteka ne tik maža dalis šlapimo, bet ir vaikas pasišlapina visiškai. Tai gali lemti įvairios auklėjimo, psichologinės ar socialinės priežastys arba patologinės charakterio savybės, kai vaikas negali sukoncentruoti dėmesio, kartais taip elgiasi tyčia kerštaudamas suaugusiesiems ir kt.

Dalinis nevalingas šlapimo ištekėjimas ne vietoje ir ne laiku vadinamas inkontinencija – šlapimo nesulaikymu. Dalis šlapimo gali ištekėti taip pat bet kuriuo paros metu, bet šiuo atveju niekada nepasišlapinama iki galo. Vaikas jaučia staigų primygtinį norą šlapintis, bet nesuspėja nubėgti iki tualeto arba tai atsitinka nejučia. Šiuos šlapinimosi sutrikimus dažniausiai lemia jau minėta šlapimo pūslės disfunkcija arba šlapimo organų infekcija.

Ką daryti, norint išvengti „šlapių“ bėdų?

Kad išvengtume minėtų sutrikimų, būtina nuo pat mažens formuoti vaiko šlapinimosi įpročius bei mokyti šlapinimosi higienos. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų, bet be prievartos, palaukime, kol vaikas bus emociškai pasiruošęs. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5–2 metų. Specialistai sutaria, kad nėra įprasta, kad 2,5–3 metų vaikas vis dar nešioja sauskelnes.

Atsiradus vaikų šlapinimosi sutrikimams, neretai tėvai daro klaidą, galvodami, kad tai laikina, viskas praeis savaime, kai vaikas paaugs.

Prieš nustatant enurezę būtina vaiką ištirti, ar jis neserga kokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju. Rečiau pasitaikančios enurezės priežastys yra fizinės šlapimo takų anomalijos, vidurių užkietėjimas, hiperaktyvumas.

Pirmiausia pasiryžti gydytis turi vaikas, o artimieji jam pritarti ir palaikyti, besąlygiškai vykdyti gydytojo nurodymus. Jeigu vaikas, liepiamas reguliariai kas 2–3 valandas šlapintis, to nedarys, niekas nepadės.

Svarbu bent keletą dienų pildyti šlapinimosi dienyną, kuris padeda nustatyti šlapinimosi sutrikimą. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias – piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Taip vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, geriau įsitraukia į gydymą.

Toliau, atsižvelgiant į numatytus sutrikimus, rekomenduojami tam tikri pratimai bei vaistai.

Dvi valandas prieš miegą vaikui neduodama gerti daug skysčių. Prieš eidamas miegoti vaikas privalo nueiti į tualetą, o dieną jį paskatinti pakentėti ir tuo treniruoti šlapimo pūslę, kad ji sugebėtų išlaikyti didesnį šlapimo tūrį.

Taip pat būtina laikytis poilsio režimo, t. y. eiti miegoti apie 21 valandą, nepervargti dieną. Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje, laike, išsigąsti, sutrikti. Antra, naktinis žadinimas trukdo susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui, nes tokiu būdu išsaugome sausą lovą, o problema lieka ta pati.

Janina TILVIKAITĖ