Tylą ir ramybę Judrėnuose vertina ne tik senbuviai

Vienoje iš mažiausių, labiausiai nuo Klaipėdos rajono centro nutolusioje, tylioje, ramioje Judrėnų seniūnijoje kasmet mažėja gyventojų – išeina daugiau nei gimsta. Pernai čia gyveno 15 ilgaamžių nuo 85-erių iki 98-erių metų. Devyniasdešimtmečio sulaukusias gyventojas pernai gražiai pagerbė seniūnijos darbuotojai. Per žmonių istorijas prasišviečia kaimo istorija. Judrėniškiai nenutolę nuo žemės, puoselėja tradicijas, bendrystę.

Eiliuotai apie vargingus kelius

Praėjusiais metais Judrėnų seniūnijoje 90-ąjį gimtadienį minėjo Juozepa Kondratienė, Kostancija Grevienė ir miestelyje įsikūrusi Juzė Rusteikienė. Vyriausiai seniūnijos gyventojai Onai Vaitkienei – 98-eri metai. Užauginusi ir dorai išauklėjusi 8 vaikus prieš kelerius metus ji buvo Prezidentės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Beje, iš 15 ilgaamžių – tik vienas vyras.

90-metė J. Rusteikienė socialinio darbuotojo padėjėją A. Šimkevičienę vadina dukra (kairėje). Šalia – seniūno padėjėja Juzefa Bružienė.„Aš niekada nešvenčiau gimtadienio – tik 90-metį, – šyptelėjo sukaktuvininkė J. Rusteikienė ir parodė jubiliejinę juostą, kurią užrišo seniūnas Zigmantas Siminauskas. – Dėkoju, kad neužmiršo ir pasveikino, nors nei prašiau, nei kviečiau. Dukterėčios Viliūtė ir Lina pasirūpino.“

Išsaugojusi skaidrią atmintį vieniša devyniasdešimtmetė kiekvieną dieną pradeda malda. Maldaknygę paima ir liūdesio valandėlę. Ilgaamžė prenumeruoja ir skaito „Bangą“, kurios, sakė, labai laukianti.

„Bėgo valandos, dienos ir metai / Obelys barstė sodą žiedais / Ir nuskubėjo gyvenimo metai / Vargingais lauko keliais“, – ilgaamžė lyriškai apibūdino prabėgusį laiką. Ji prisipažino, jog retsykiais užeina tokių minčių, nuo kurių plyšta galva, kol šios išsilaisvina. Kaip ir šios eilės.

Prieškariu 8 vaikų šeimoje gimusi Juzė patyrė skurdą, vargą, daug neteisybės, stiprių vidinių kančių. „Nei elektros, nei žibalo nebuvo – buroką išskaptavę, lininį dagtį įdėję taukais apipildavome ir degindavome. Tik taip pasišviesdavome troboje“, – ilgaamžės atmintyje sušmėžavo praeities vaizdai.

Ji iki šiol prisimena troškimą mokytis, bet mažažemiams tėvams buvo sudėtinga išleisti į mokyklą, nes teko prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris. „Jiems, beraščiams, atrodė, kad „mergelkoms“ nebūtinas mokslas – aš slapta pabėgdavau į mokyklą“, – šypsojosi pašnekovė. Ji stebėjosi, kad dabar vaikai nenori eiti į mokyklą.

Netektys nepalaužė

Nuo Rietavo kilusi Juzė ištekėjo už Juozapo Rusteikos, buvusio tremtinio, apsigyveno Šakėnų kaime, netoli Judrėnų, kur praleido 40 metų. Abu su vyru sunkiai dirbo Mikų fermoje, augino veršius, kol moteris pasiligojo. „Ant operacinio stalo persižegnojau, prašiau Viešpatį pratęsti gyvenimą, kad užauginčiau vaikus. Mažasis ėjo į pirmą klasę“, – pasakojo sukaktuvininkė. Ir pasveiko, garbaus amžiaus sulaukė. Iš savo brolių ir seserų Juzė ilgiausiai išgyveno. Yra ir brolis Petras, kuriam 82-ji. Kiti vaikystėje, jaunystėje atgulė amžino poilsio. „Girdėjau, kad mano senelis sulaukė 105-erių metų“, – ilgaamžiškumo genų ieškojo ilgaamžė.

J. Rusteikienė su vyru užaugino du sūnus, bet jie jau žvelgia iš aukštybių. Vyrą palydėjo į paskutinę kelionę iki auksinių vestuvių likus porą metų. O ką reiškia mamai palaidoti abu vaikus?.. 33-ejų metų sūnų Aloyzą cinkuotame karste parsivežė iš Rusijos. Pusę metų sėdėjo prie kapo – medikai padėjo atgauti vidinę ramybę. Staiga mirė ir 47-erių metų Alfonsas. Abu sūnus buvo išmokslinusi.

Sugrįžo į savo kraštą

Susirgus vyrui, J. Rusteikienė su juo išsikraustė į Klaipėdą, o po kelerių metų našlė apsigyveno Judrėnuose, kur palaidoti jos brangiausi žmonės, arti bažnyčia. Seniūnas Z. Siminauskas įvertino šį jos žingsnį ir viename senjorų susibūrime įteikė padėką „Už patriotiškus jausmus ir begalinę meilę savo gimtajam kraštui“.

Apsigyvenus miestelio daugiabutyje J. Rusteikienei reikėjo, jog kažkas malkų atneštų. Ir sulaukė pagalbininkės – atėjo socialinio darbuotojo padėjėja Aniceta Šimkevičienė, su kuria senolė susidraugavo, vadina ją dukra. Džiaugiasi ir rūpestinga bendruomenės slaugytoja Reda Norvaišiene, kaimyne Jadvyga.

Ilgaamžė nesiskundė – sakė išgyvenanti iš savo kuklios pensijos, kuri gerokai mažesnė už vidutinę. „Gera gyventi laisvoje Lietuvoje“, – nuotaikingai ištarė J. Rusteikienė.

Atvyks mobilus seniūnas?

Judrėnų seniūnijoje kasmet mažėja gyventojų – išeina daugiau nei gimsta. Pernai atitinkamai 6 ir 4. Taigi kiek mokinių po kelerių metų ateis į pirmą klasę? Jau dabar mokykla apytuštė – susirenka tik apie 60 vaikų.

Beveik prieš 20 metų pradėjus dirbti seniūnui Z. Siminauskui čia gyveno 880 gyventojų. Šiemet sausio 1 d. gyvenamąją vietą deklaravę 654. „Gyventojų senėjimo ir mažėjimo tendencija tokia pati, kaip visoje Lietuvoje“, – santūriai ištarė seniūnas.

Paslaugos tolsta nuo kaimo žmonių. O kas miestelį daro miesteliu? „Bažnyčia, mokykla, paštas, kultūros namai, parduotuvės, girininkija, garsina atokiau esantis muziejus“, – vardijo seniūnas. Pašto jau nebėra – tik mobilusis paštininkas. „Galėjome bet kada atėję į paštą nusipirkti voką, susimokėti mokesčius, o jo nebeliko, nors nuo jaunumės atsimenu jį buvus šiame miestelyje“, – apgailestavo 90-metė J. Rusteikienė.

Matydami permainas, judrėniškiai nerimauja: ar nenutols ir vietos valdžia. Ateis laikas, kai atvyks mobilus seniūnas?

Apsimoka kurtis Mataičiuose

Pasak Z. Siminausko, Judrėnų seniūnijoje plėtra nevyksta – tik perstatomi namai. Visgi seniūnas patikslino, jog po kelerių metų pertraukos pernai Dauskių kaimo ūkininkai Paulauskai pasistatė trobą. Jauna šeima įsikūrė Uždvario kaime.

Anot seniūno, Judrėnuose tuščių, bešeimininkių sodybų nėra, tik ne visada šeimininkai jomis rūpinasi. „Užsienietis, miestelyje įsigijęs sodybą, joje apsilanko kas antrus metus, o vienos savininkės niekaip nerandame“, – dėstė Z. Siminauskas.

Naujakurius labiau traukia Mataičių kaimas nei Judrėnų miestelis. Gal svarbus asfaltuotas privažiavimas, o gal gražus gamtovaizdis su Šalpės upeliu. Žmonės renkasi senas trobas, griauna ir jų vietoje iškyla naujos. Pasak seniūno, praėjusiais metais čia vėl įsikūrė jauna šeima. Jam nuostabu, kad iš Mataičių žmonės važinėja dirbti į Klaipėdą, Palangą, Gargždus. „Jie apskaičiuoja, jog labiau apsimoka įsikurti šiame kaime nei pirkti būstą mieste“, – samprotavo pašnekovas.

Perstatytą, atnaujintą sodybą Mataičiuose galima įsigyti už 60 tūkst. eurų, sena, reikalinga remonto, kainuoja 20–30 tūkst., o Judrėnų daugiabutyje suremontuotas 2 kambarių butas – apie 20 tūkst. Eur.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Taip pat skaitykite:

A. Bogdanovas: seniūnijos nebus jungiamos, planuojamos papildomos lėšos jų infrastruktūrai
Pacientai vis dar sunerimę dėl medicinos paslaugų
Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs
Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras
106-osios vėžaitiškių Oninės be patoso, įkvėptos kuklumo
Girkališkiai šventė smagiai ir blaiviai
Jaunuoliai mokėsi verslavimo ir limonado gamybos
Šilauogyno Gribžiniuose vėžaitiškis plėsti nežada
Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių
Susitikimas su Irena Stražinskaite-Glinskiene
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Jėgos aitvarų instruktoriui pučia palankūs vėjai

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook