2022-aisiais – I. Simonaitytės metais – dėmesys kūrėjos atminimui

Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė. Šiemet norintieji turės galimybę geriau pažinti Klaipėdos kraštą garsinusią prozininkę, savo kūriniuose vaizdavusią išskirtinius lietuvininkų likimus, ir jos kūrybą, nes Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taigi rašytojos vardas garsiau skambės ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje šalyje.

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė įsitikinusi, kad būtina dėti visas pastangas, kad rašytojos atminimas būtų išsaugotas.

„Galime didžiuotis, kad Klaipėdos rajone gimė, o vėliau ir gyveno bei kūrė tokia iškili bei išskirtinio talento asmenybė, žymiausia Mažosios Lietuvos metraštininkė. Džiaugiuosi, kad ne tik rajono gyventojus, bet ir atvykstančius svečius galime pakviesti į atnaujintą I. Simonaitytės memorialinį muziejų, kuriame saugoma daug autentiškų interjero elementų, rašytojos drabužių ir kitų buities daiktų. O šiais, I. Simonaitytės metais, tikiuosi, visi pasinaudos galimybe dar geriau pažinti kūrėją įvairių edukacijų, konferencijų ir kitų renginių metu“, – teigia vicemerė Ligita Liutikienė.
Praėjusią savaitę buvo įteikta jau XXVI rašytojos I. Simonaitytės vardo premija, šį kartą – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariui, tautodailininkui Dariui Viliui. Taip pat įvyko renginys „Tau – Didžioji Ieva – 125“.
Tikimasi, kad epidemiologinė situacija pagerės ir gyventojai turės galimybę dalyvauti kituose rašytojos atminimui skirtuose renginiuose. Apie jų datas bus pranešta iš anksto.
Planuojama surengti edukacijų savaitę, kurios metu kasdien įvairaus amžiaus grupėms bus pasiūlytos edukacijos, susijusios su knyga, literatūra, rašytoja ir jos kūriniais.
Vyks ir dailininkų pleneras, kurio metu bus organizuojamos dvi edukacijos vaikams ir suaugusiesiems – tapybos ir Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo. Dailininkai bus kviečiami tapyti, ką jie pajaučia ar išjaučia išgirdę I. Simonaitytės vardą ar perskaitę jos kūrinius. O vėliau lauks ir plenero darbų paroda.
Taip pat bus organizuojamas šeimų žygis „Ėvės takais“ po Priekulės apylinkes, choro „Cantare“ koncertas, konferencija, skirta I. Simonaitytės metams paminėti, ir atsiminimų vakaras-konferencija. Bus galima pamatyti Ernsto Vicherto mėgėjų teatro spektaklį „Urtė“ pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ bei rašytojos atminimui skirtą Šeiko šokio teatro šiuolaikinio šokio spektaklį.

Netoli Agluonėnų, Vanaguose, gimusi Mažosios Lietuvos metraštininkė Ieva Simonaitytė (1897–1978) taip rašė apie 1909 m. vasario 21 d . pašventintą raudonų plytų neogotikinę Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią: „Niekas bažnytėlėje neblizga nei auksu, nei kristalais ir nei pigiais bet kuriais kitais papuošalais. Bažnyčia graži savo naujumu, savo paprastumu. Šone sakykla, per vidurį altoriukas, abu iš kuklaus medžio, dengto purpuru. Ant altoriaus mūka – medinis kryžius su sidabriniu Kristaus kūnu. Tai dėl to nusilenkiama prieš altorių. Aišku. Tiesa, gale bažnyčios – vitražai. Apie šiuos vitražus aš jau anksčiau girdėjau, Šauklio Juris sakė, kad jie dovanoti pačios ciecorienės Augustos – ak tu, mano pone!.. Jei ne legenda, tai gal tiesa…“ Vanagų parapija ir buvo ta vieta, kurioje būsima rašytoja išgyveno savo dvasinį tapatumą, brandino kūrėjos talentą. I. Simonaitytė buvo aktyvi Vanagų lietuvių jaunimo sambūrio „Eglė“ dalyvė. Visada kiek galėdama rūpinosi savo gimtąja parapija. Kiekvienais metais savo konfirmacijos dieną stengdavosi pabuvoti Vanagų bažnyčioje. 1977 m. ji įkalbėjo seną pažįstamą, operos dainininką E. Schumanną surasti kvalifikuotą meistrą itin geriems „Wolkner“ firmos vargonams suremontuoti, pati finansavo remonto darbus.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
A. VALAIČIO nuotr.