Emigrantų pasirinkimas: nuo Atlanto – tiesiai į Derceklius

Iš emigracijos Islandijoje grįžusi Raimonda Šulskytė su šeima apsigyveno Derceklių kaime, o Gargžduose susikūrė darbo vietą. Jai reikėjo šios kelerių metų patirties, pasaulio pažinimo, kad ištartų žodžius: „Egzotiškas, įspūdingas tos šalies kraštovaizdis, bet grįžusi į Lietuvą pamačiau, kokia ji graži, kaip aš džiaugiuosi čia gyvendama. Jaučiuosi laisva, saugi ir galiu daryti tai, ką noriu.“
Meilė pakeitė planus
Iš Šiaulių kilusi Raimonda, baigusi vidurinę mokyklą, nesirinko studijų, bet įsidarbino drabužių pardavėja. Mergina ieškojo savęs – norėjo įsitikinti, ką labiausiai patiktų veikti. Jai buvo smagu bendrauti su žmonėmis, kurti su jais santykius. Draugei pasiūlius padirbėti Islandijoje, Raimonda apsisprendė per porą dienų. „Norėjau pamatyti, kaip gyvena emigrantai, kaip atrodo pasaulis – nedaug kur užsienyje buvau apsilankiusi, – šypsojosi R. Šulskytė. – Atvykusi į šią šalį sakiau, kad ilgai negyvensiu: vasarą šalta, kaip pas mus rudenį – šiltų striukių, batų giliai į spintą nekišdavau, suknele retai apsirengdavau. Žiemos sniegingos, vėjuotos, su pūgomis.“
Raimonda planavo Islandijoje praleisti 4 mėnesius, tačiau netikėtai įsiplieskusi meilė ten sutiktam Aurimui pakeitė planus: emigravusi 2015 m., į gimtąją šalį sugrįžo po 6 metų.
Iš pradžių apsigyveno viename iš sostinės Reikjaviko kvartalų, bet vėliau išsikraustė į mažesnį Keflaviko miestą, kur su mylimuoju įsigijo namą. Iš antro aukšto jie matė Atlanto vandenyną. Netoliese buvo įsikūręs didžiausias Islandijos tarptautinis oro uostas.
Svetimoje šalyje nesijautė saugi
Reikjavike Raimonda dirbo kambarine viešbutyje, vėliau įsidarbino sušių gamintojų komandoje viešojo maitinimo įmonėje, o apsigyvenus Keflavike vyras padėjo susikurti savo verslą. Atskirame nedideliame name įrengus patalpas turistams, ji tapo nuosavo mažo viešbučio administratore, tvarkytoja.
„Susipažinau su užsieniečiais ir vietos žmonėmis – islandai draugiški, gatvėje susitikę sveikinosi. Visi mokėjo angliškai, bet aš baigiau islandų kalbos kursus ir išlaikiau pirmo lygio egzaminą. Taigi galėjau minimaliai susikalbėti islandiškai. Bet man nepatiko gyventi Islandijoje net šalia mylimo žmogaus, su kuriuo auginome sūnų Benediktą, – tik galimybė užsidirbti pinigų sulaikė. Galėjau ramiai gyventi, bet nesijaučiau nei laisva, nei saugi, – prisipažino Raimonda ir pridūrė: – Ilgėjausi artimųjų, kurių nebuvo šalia.“
Patraukė Baltijos pajūris
Unikalus Islandijos kraštovaizdis: ugnies ir ledo derinys, pasižymintis aktyviais ugnikalniais, ledynais, geizeriais, kriokliais emigrantę R. Šulskytę žavėjo ir baugino. „Įdomus, egzotiškas gamtovaizdis – visai kitoks nei Lietuvoje, – dalijosi įspūdžiais ji. – Galvojau, kad čia yra kalnai, bet paaiškėjo, jog tai sustingusios lavos laukai. Islandija paženklinta ugnikalniais – niekas negali pasakyti, kur jis prasiverš. Mačiau išsiveržusį ugnikalnį už 30 km nuo mūsų Keflaviko. Prieš tai stipriai jautėme žemės drebėjimą – labai nemalonus jausmas, ypač naktį. Buvome priversti galvoti, ką daryti, supratome, kur gyvename. Tomis valandomis atrodė, kad ir pati vėsiausia vasara Lietuvoje graži.“
Taigi 2021 m. gegužės naktį, kai iš Islandijos su šeima, daiktais visam laikui sugrįžusi išlipo Vilniaus oro uoste, R. Šulskytė prisimena iki šiol. Riedėjo automobiliu į Šiaulių kraštą, karantino vietą, bet, įvažiavus į Žemaitiją, užklupo gausus snygis. Emigrantai įstrigo pusnyje. „Išvykstant iš Islandijos ten sniego nebuvo, o Lietuvoje pasveikino pūga“, – šypsojosi Raimonda.
Netoli Atlanto, Keflavike, 5 metus praleidusi Raimonda su vyru nusprendė apsigyventi netoli Baltijos jūros, Klaipėdos rajone. „Namą išsirinkome Derceklių kaime ir beveik 5 metus gyvename. Kokia graži Lietuva man dabar atrodo! Kaip džiaugiuosi čia gyvendama, kaip čia gera. Aš puikiai čia jaučiuosi, nes galiu daryti tai, ką noriu. Sūnus – Dituvos Aleksandro Kuršaičio pagrindinės mokyklos antrokas. Labai patinka ši nedidelė ugdymo įstaiga gamtos apsuptyje, dirba puikūs pedagogai ir kiti darbuotojai. Sūnus kalba tik lietuviškai. Nuostabi mūsų mokytoja.“
Laimė daryti, kas patinka
Ne vieną profesiją išbandžiusi R. Šulskytė norėjo išmėginti save grožio srityje. Anuomet dvidešimtmetė buvo baigusi depiliacijos kursus, bet tada nerūpėjo šis darbas. „Dabar pagalvojau, kad tai labiausiai patiktų, nes ir man, ir visoms moterims reikia šių paslaugų, – dėstė Raimonda. – Aš norėjau dirbti su moterimis, keistis energija, skleisti teigiamas emocijas. Baigiau depiliavimo vašku kursus ir, vyrui padedant, įsirengiau šių procedūrų kabinetą Gargžduose. Čia laukiu klienčių – yra daug nuolatinių. Gera, kad manimi pasitiki ir atsiveria dvasiškai. Noriu, kad iš mano kabineto išeitų laimingesnės moterys. Čia sutikau daug nuostabių draugių.“
Pozityvi, nuoširdi, švelni grožio specialistė, traukianti panašias į save, atrodo visada laiminga. „Lengva ar sunku gyventi – nuo paties žmogaus priklauso. Aš supratau, kad tai pasirinkimas. Nori būti laimingas? Niekas už tave to nepadarys“, – šypsojosi Raimonda.
O ką reikia daryti? „Turi skaityti knygas, klausytis kitų pamokų ir mokytis iš savo sunkių patirčių. Reikia tikėti, kad po ūkanotų dienų nušvis saulė, – kalbėjo pašnekovė. – Moteris turi mylėti save – visoms siunčiu šią žinutę.“
R. Šulskytė – kovos menų mėgėja, prieš porą metų pasirinkusi karatė. „Turiu mėlyną diržą – esu išlaikiusi egzaminą. Ruošiuosi laikyti kitą, kad gaučiau geltonąją juostelę“, – atskleidė pašnekovė.
Raimonda, aktyvi Dituvos bibliotekos skaitytoja, dalyvauja knygų klubo narių susibūrimuose. „Man labai patinka skaityti knygas apie psichologiją – bendramintėms rekomenduočiau „Nustatyk ribas, atrask ramybę“, „Bėgančios su vilkais“, nors mėgstu paskaityti ir trilerius, ir meilės romanus“, – prisipažino ji.
R. Šulskytei svarbi Dituvos sodininkų bendrijos bendruomenė – dalyvauja valstybinių švenčių minėjimuose, renginiuose. „Reikia gyventi džiaugsme dabar. Aš darau tai, kas man patinka“, – kalbėjo Raimonda.
Virginija LAPIENĖ

Šeštus metus iš eilės grįžtančių gyventi į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių. Į šalį 2025 m. grįžo daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dažniausios grįžtamosios migracijos kryptys – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Airija, Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Danija.
Užimtumo tarnyba vykdo iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“, skirtą specialiai užsienio lietuviams. Jos tikslas – aiškios ir paprastai pateiktos informacijos apie Lietuvos darbo rinką, laisvas darbo vietas, darbdavius ir jų lūkesčius sklaida. Siekiant paskatinti išankstinį pasiruošimą grįžimui ir apsvarstyti karjeros galimybes Lietuvoje, rengiami susitikimai su lietuvių bendruomenių nariais, profesionalų klubais, bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos ambasadomis.
Grįžtu.lt platforma teikia informaciją apie dokumentus, studijas, sveikatos apsaugą ir pilietybę.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas