Nuo Floridos iki Kvietinių: Gediminas Girgždis apie bendruomenę, kurią kuria patys žmonės

Šešeri metai, praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kvietinių bendruomenės pirmininkui Gediminui GIRGŽDŽIUI paliko ne tik prisiminimų, bet ir pamokų apie žmonių tarpusavio ryšį, savanorystę ir pasididžiavimą savo kraštu. Sugrįžęs į Lietuvą jis ėmėsi stiprinti vietos bendruomenę. Ją kasdien kuria entuziastingi žmonės, kurie nelaukia, kol kažkas padarys už juos.

Bendruomeniškumas – kasdienybės dalis
Praėjo jau 18 metų nuo tada, kai Gediminas Girgždis su šeima sugrįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau ten įgyta patirtis iki šiol atsispindi jo darbuose Kvietiniuose. Šiandien jis sako vis dar dažnai pagalvojantis, kuo amerikiečiai skiriasi nuo lietuvių: kodėl jie taip lengvai užkalbina nepažįstamą žmogų, šypsosi gatvėje ir geba aplink save kurti atvirumo jausmą.
Šešeri metai Floridoje, Sankt Peterburge, leido iš arti pamatyti šalį, kurioje susitinka skirtingos tautybės, kalbos ir kultūros. Nepaisant šios įvairovės, žmonės geba atrasti bendrų interesų ir jungtis į bendruomenes.
„Gyvenimo ritmas ten labai intensyvus: žmonės daug dirba, turi mažiau atostogų ir šventinių dienų, tačiau net būdami užimti jie sąmoningai skiria laiko bendravimui, kaimynams ir bendruomenei“, – prisimena Gediminas.
Pasak jo, JAV bendruomeniškumas nėra tik gražus žodis. Tai kasdienybės dalis. Žmonės pažįsta savo kaimynus, kartu švenčia, buriasi pagal pomėgius, savanoriauja, susitinka bažnyčiose. Net paprasti „garage sale“ – kiemuose organizuojami daiktų pardavimai, mainai ar dovanojimai – tampa proga susitikti ir pabendrauti.
Lietuvybė už Atlanto – stiprus įspūdis
Gyvendamas Floridoje Gediminas iš arti matė ir aktyvią lietuvių bendruomenę Sankt Peterburge.
„Ji turėjo ne tik savo bažnyčią, bet ir erdvius bendruomenės namus, kuriuose vyko šventės, koncertai, lietuviškų filmų peržiūros, susitikimai su iš Lietuvos atvykusiais atlikėjais. Savaitgaliais vaikams buvo organizuojamos lietuvių kalbos pamokos, kad net gyvenant už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos būtų išsaugota kalba ir tautinė tapatybė“, – pasakojo kvietiniškis.
Gediminui įstrigo ir amerikietiškas supratimas, kad bendruomenė gyvuoja tada, kai kiekvienas jaučia atsakomybę prisidėti. Žmonės moka nario mokestį, prisideda prie renginių ir supranta, kad iniciatyvos nevyksta savaime. Svarbią vietą amerikiečių gyvenime, pasak jo, užima ir tikėjimas. Bažnyčios tampa ne tik maldos, bet ir susitikimų, pagalbos bei bendrystės vietomis.
Pradžia – krašto pažinimas
Vienas dalykų, kuris JAV Gediminui paliko didžiausią įspūdį, buvo amerikiečių pagarba savo istorijai ir pasididžiavimas šalimi. Sugrįžęs į Lietuvą jis pradėjo labiau domėtis ir Kvietinių praeitimi. Ėmė rinkti istorinius faktus, senas nuotraukas, žmonių prisiminimus. Šiame kelyje, kaip pats sako, labai svarbus buvo šeimos palaikymas ir pagalba. Bendro darbo rezultatas – Kvietiniuose atsiradęs informacinis stendas, kuriame pasakojama gyvenvietės istorija ir svarbiausi jos raidos etapai.
Tai tapo ne tik istorijos išsaugojimu, bet ir būdu priminti gyventojams, kad bendruomenės ateitis neatsiejama nuo jos praeities pažinimo.
Puoselėjama pagarba vėliavai
Dar viena JAV parsivežta idėja – pagarba valstybės simboliams. Amerikoje Gediminą nustebino tai, kad valstybės vėliava yra neatsiejama kasdienybės dalis. Ji plevėsuoja prie namų, parduotuvių, viešose vietose, net automobilių aikštelėse ar turguose. Grįžęs į Lietuvą jis pastebėjo, kad tokios tradicijos trūksta – net valstybinių švenčių dienomis ne visi namai pasipuošia trispalve. Taip Kvietiniuose gimė iniciatyva „Kelk vėliavą Kvietiniuose“. Šiandien per valstybines šventes beveik visi gyvenvietės namai iškelia Lietuvos vėliavas, o pagrindinėje gatvėje žmones pasitinka trispalvėmis papuošti apšvietimo stulpai.
Ukrainiečiams – nesavanaudiška pagalba
Gediminas įsitikinęs, kad tikras bendruomeniškumas atsiskleidžia ne tada, kai lengva, o tada, kai kažkam reikia pagalbos. Tai parodė ir karo Ukrainoje pradžia. Tuo metu Kvietinių bendruomenė susitelkė ir priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius su vaikais. Kelis mėnesius jie gyveno bendruomenės namuose. Vieni gyventojai prisidėjo reikalingais daiktais, maistu, kita pagalba, palaikymu ar savo laiku. Šis laikotarpis dar kartą priminė, kad bendruomenė nėra vien renginiai ar gražios tradicijos – pirmiausia tai žmonės, kurie nelieka abejingi kitų skausmui.
Mindauginės – laukiamiausia šventė
Šiandien Kvietiniai žinomi kaip aktyvi bendruomenė, kurioje netrūksta įdomių renginių ir iniciatyvų. Viena didžiausių švenčių – Mindauginės Kvietiniuose, skirtos Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo dienai. Šią savaitę kelio į Kvietinius palaukėje kvietiniškiai tradiciškai jau pastatė didelį plakatą, kviečiantį į laukiamiausią šventę.
Šventė prasideda dviračių žygiu aplink gyvenvietę, paskui vyksta įvairiausios edukacijos, pavakare gyventojai renkasi į didžiulį koncertą. Mindauginėse visada pagerbiami aktyviausi bendruomenės nariai, apdovanojamos gražiausiai prižiūrimos sodybos, naujakuriai kviečiami tapti bendruomenės dalimi.
Ne vienerius metus gyvuoja ir Žolinės tradicija. Rugpjūčio 15-ąją žmonės renkasi bendrai maldai, gamina maistą, leidžia laiką kartu, dalyvauja žaidimuose ir jau tradicija tapusiame Grėbarkos tempimo čempionate.
„Neturime bažnyčios, bet ne pastatai mus jungia“, – įsitikinęs G. Girgždis, Kvietinių bendruomenės pirmininkas.
Gražina patys kvietiniškiai
Iš JAV parsivežtas požiūris, kad tvarkinga aplinka kuria geresnę gyvenimo kokybę, šiandien matomas ir Kvietiniuose. Gyvenvietę puošia pačių gyventojų sodintos pušelės, kurias dovanojo Jolanta ir Artūras Greiviai. Bendruomenė tvarko viešąsias erdves, laimėjo Klaipėdos rajono savivaldybės skelbiamo konkurso „Tavo idėja“ projektą Palties tvenkinio aplinkai sutvarkyti.
Prie lauko scenos atsirado rankų darbo mediniai gėlių vazonai – juos padovanojo Tadas Stanelis. Skardos lankstinius pagamino vietos įmonė „Vestrufas“, gėles dovanojo Renata ir Frank Goehre.
Pavasarį gyvenvietę papuošė krokų pievutė, o inkiluose su Kvietinių bendruomenės logotipu apsigyveno paukščiai. „Kvietiniai nėra pravažiuojama gyvenvietė – čia žmonės grįžta namo, todėl norisi, kad aplinka būtų graži ir jauki“, – sako bendruomenės pirmininkas.
Didžiausia vertybė – aktyvūs žmonės
Pasak Gedimino, Kvietinių bendruomenė nėra vieno žmogaus darbas. Prie veiklų prisideda valdybos nariai, jų šeimos, verslai ir rėmėjai. Vieni skiria laiką, kiti teikia idėjas, treti – darbą ar finansinę paramą. Būtent dėl to bendruomenė išlieka gyva.
„Tai, ką parsivežiau iš Amerikos, nėra sistema. Tai supratimas, kad pokytis prasideda nuo žmonių, kurie imasi iniciatyvos. Amerika duoda meškerę – žuvį pagauti turi pats“, – apibendrina G. Girgždis.
Po daugelio metų jam aišku viena – bendruomenės stiprybę lemia ne vietovės dydis ar kažkokios išskirtinės galimybės, o žmonės, kurie myli savo kraštą, tiki tuo, ką daro, ir veikia kartu. Nes net maža gyvenvietė gali tapti didele bendruomene, kai joje gyvena neabejingi žmonės.
Aistė NOREIKAITĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas