Mažosios Lietuvos bibliotekų istorija atkeliavo ir į Gargždus

Knygų namuose, kaip bibliotekas vadina knygotyrininkas, kultūros istorikas, bibliofilas, prof. habil. dr. Domas KAUNAS, jau galima rasti jo monografiją „Mažosios Lietuvos knygų namai: bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ ir neskubant pažinti Prūsijos ir Klaipėdos krašto bibliotekų istoriją. Su pernai išleista knyga ja susidomėjusiuosius Gargžduose, Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, neseniai supažindino pats autorius ir monografijos recenzentė istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė.
Vingiuotas kelias
Lietuvos mokslo (1994 m.), Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) dr. Vydūno (1995 m.), I. Simonaitytės literatūrine (1998 m. ir 2019 m.), Martyno Mažvydo (1998 m.), Lauryno Ivinskio (2010 m.), Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premijomis (2025 m.) įvertinta prof. habil. dr. D. Kauno mokslinė veikla, kurios pagrindinės kryptys – knygotyra, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorija.
Nors slėpiningas knygų pasaulis D. Kauną viliojo jau vaikystėje, nors visa esybe jautė esąs humanitaras, vis dėlto baigęs Priekulės vidurinę mokyklą su bendraamžiais buvo įstojęs į Kauno politechnikos institutą ir metus studijavo elektrotechniką. Tačiau studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (bibliotekininkystė ir bibliografija), kurias baigė 1975 metais, tapo viso gyvenimo profesiniu orientyru ir jau nebeleido nukrypti kaip laivui nuo kurso. Prof. habil. dr. D. Kaunas, kurio gyvenimas neatskiriamas nuo Klaipėdos krašto (vaikystėje yra gyvenęs Vėžaičiuose, vėliau – Stragnose), iki šiol išlaikė ryšius su aplinka, kuri maitino vaikystėje, o studijų metais atvėrė ypatingus šio krašto lobius. Susitikime su skaitytojais J. Lankučio bibliotekoje jis prisiminė, kaip prieš kelis dešimtmečius dar studijuodamas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pirmame bibliotekininkystės ir bibliografijos kurse, paskatintas savo mokytojo prof. Vlado Žuko ir susidomėjęs Vilniaus universiteto bibliotekos Senųjų spaudinių skyriuje pamatytais senaisiais leidiniais, ėmė gilintis į Mažosios Lietuvos paveldą ir rinkti to krašto senas knygas. Važinėdamas dviračiu po kaimus, jis kalbino žmones ir stengėsi, kad šie ne tik atvertų savo namų duris, bet ir parodytų sukauptas knygas. „Palipi ant aukšto, o ten paluby parištas pilnas knygų krepšys. Nusinešam, ant stalo išsidėliojam. Atsirenku, ką pasiimsiu. Prisidėdavau tiek, kad senu dviračiu sunku net pavežti būdavo. Tokia sėkmė labai skatindavo“, – šypsojosi prisiminęs Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjas, kuriam ypatinga diena tapo 1970 m. spalio 30 d. – pažintis su Dėglių kaimo senbuviu Jonu Makiu, padovanojusiu jam daugybę knygų.
Klaipėdos krašto knygų Vilniaus universiteto studentui D. Kaunui (vėliau – dėstytojui) teko ieškoti ne vien Lietuvoje. „Vilniaus universitetas turėjo ryšių su Berlyno universitetu, pradėjo keistis dėstytojais, tad po mėnesį gyvendavome bibliotekose, kaupėsi medžiaga šiai knygai. Per 40 metų supratau, kad laikas parengti darbą, kuris būtų užbaigtas“, – apie dešimtmečius rinktą medžiagą, kuri sugulė į beveik 1 000 puslapių veikalą „Mažosios Lietuvos knygų namai“, su šypsena pasakojo jo autorius, pats sukaupęs didžiulę asmeninę biblioteką (per 5 tūkst. knygų ir periodinių leidinių), kurioje ir Mažosios Lietuvos spaudinių kolekcija.
Skaityti tik prie stalo
„3 kilogramai, beveik 1 000 puslapių – knyga ne prieš miegą, nes po pagalve nepasidėsi, o jei pasidėsi, neišsimiegosi, užmigsi skaitydamas – gali ir ranką nuspausti“, – juokaudama prof. habil. dr. D. Kauno naujausią knygą apie Mažosios Lietuvos bibliotekas apibūdino istorikė, doc. dr. S. Pocytė, kuri ir recenzavo „Mažosios Lietuvos knygų namus“. Taigi, susidomėjusiems šia knyga teks sėsti prie stalo, bet vienu ypu įveikti nepavyks net atkakliausiems skaitytojams.
Monografija sudaryta iš trijų dalių: „Bibliotekų tinklų ir jų fondų formavimas valdant Vokiečių ordinui bei Prūsijos monarchams (iki 1807 m.)“, „Bibliotekos Vokietijos reicho ištakų ir galios epochoje (1808–1919 m.)“, „Bibliotekos, knygos ir skaitytojai padalytoje lietuvininkų žemėje“. Knygoje – 185 iliustracijos, nurodyti net 1 103 šaltiniai, kuriais remtasi kiekvienam sakiniui pagrįsti, ir pridėtas Mažosios Lietuvos bibliotekų tinklo žemėlapis, kurį autorius parengė įpareigotas vieno iš leidinio mecenatų.
Monografijoje autorius veda skaitytoją nuo Martyno Mažvydo iki Ievos Simonaitytės, akcentuodamas Mažosios Lietuvos išskirtinumą – 18 a. Prūsijos karalystėje vykusi visuotinio švietimo reforma sudarė sąlygas šviestis ir lavintis. „18 a. pabaigoje retas nemokėjo rašyti ir skaityti, nes visi vaikai nuo 7 iki 14 metų turėjo įgyti pradinį išsilavinimą. Kai žmonės suvokia knygos svarbą, pradeda knygas skaityti ir kaupti“, – sakė prof. habil. dr. D. Kaunas, paaiškindamas knygų namų arba bibliotekų tradicijos atsiradimą šiame krašte.
„Mažosios Lietuvos knygų namai“ pateikia faktų ne tik apie bibliotekų kūrimąsi, bet ir apie jų vaidmenį, svarbą formuojant regiono tapatybę, švietimą ir bendruomenių gyvenimą. Knygoje nuo Karaliaučiaus, kuris turėjo ir universitetą, ir biblioteką, keliaujama per mokyklų, bažnytines, įvairių organizacijų ir komercines Mažosios Lietuvos bibliotekas
„Dabar ir veltui kartais sudėtinga paskatinti žmogų skaityti, o tais laikais buvo mokami pinigai, kad galėtum pasiskolinti knygą“, – atkreipė dėmesį prof. habil. dr. D. Kaunas.
„Mažosios Lietuvos knygų namai“ – tai knyga ir apie paveldą, kurio šiandien nebegalime pamatyti ne tik dėl to, kad jis yra už Lietuvos sienos, bet ir todėl, kad pastatai sugriauti per karus“, – sakė monografijos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė.
„Mažosios Lietuvos knygų namų“ leidybą parėmė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto taryba, penkios savivaldybės, tarp jų ir Klaipėdos rajono, mecenatai.

Domas Kaunas – vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. lietuvių knygotyrininkų, daugelio monografijų, studijų, mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius, atskirais leidiniais paskelbtų kolektyvinių veikalų bendraautoris, sudarytojas, rengėjas ir redaktorius.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas