Vertybių sąvade – lietuvininkų giedojimas ir krikštai
Lietuvininkų giedojimo tradicija ir Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai (krikštai) įrašyti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje jau devintą kartą pagerbti šalies nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai, tarp jų ir Klaipėdos rajono bei Neringos delegacijos.
Šventiniame renginyje tradicijų saugotojams ir paraiškų teikėjams įteikti oficialūs sertifikatai, liudijantys naujų vertybių įrašymą į nacionalinį sąvadą. Lietuvininkų giedojimo tradicija gyvuoja beveik 500 metų ir yra tapusi svarbia jų etninės tapatybės dalimi. Martyno Mažvydo „Katekizme“ buvo išspausdintos pirmosios giesmės lietuvių kalba su natomis. Per visą Mažosios Lietuvos kultūros laikotarpį giesmynams, ypač jų kalbai buvo skiriamas ypatingas dėmesys, šioje srityje darbavosi žymiausi šio krašto kultūros veikėjai, gramatikų ir žodynų kūrėjai, vertėjai ir poetai. Mūsų laikais prie giesmynų tęstinumo ir lietuvininkų giedojimo tradicijos išsaugojimo daug prisidėjo šviesaus atminimo evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis, Plikių ir Dovilų parapijų klebonas. Jis surinko ir išsaugojo Mažosios Lietuvos liuteroniškų giesmių melodijas bei kitą medžiagą, kuri buvo panaudota rengiant dabartinį giesmyną su natomis „Krikščioniškos giesmės“. Giedojimo tradicija, kaip nematerialaus kultūros paveldo vertybė, buvo įvertinta stebint kapinių šventes Klaipėdos rajone, o mintis teikti paraišką kilo dalyvaujant evangelikų giesmių šventėje „Giesmių giesmelė“, vykusioje Plikiuose 2023 m. Ši šventė, sumanyta Klaipėdos universiteto profesorės Dalios Kiseliūnaitės, remiama Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, nuo 1992 metų kasmet Motinos dieną rengiama vis kitoje evangelikų liuteronų parapijoje.
Galutinai apsispręsta teikti paraišką po susitikimo su Loreta Juzaitiene ir jos tėčiu Miku Šlepu, leidusiais pajusti, kaip giedojimas skamba lietuvininkų namuose. Paraišką rengė Klaipėdos rajono etninės kultūros centro etnografės Erika Vasiliauskienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, duomenis rinko Helmutas Lotužis, konsultavo prof. dr. Lina Petrošienė. Paraišką koregavo, tikslino ir papildė prof. dr. D. Kiseliūnaitė.
Rengiant šią paraišką Klaipėdos rajone susibūrė naujas folkloro ansamblis „Aisė“, puoselėjantis lietuvininkų giedojimo tradiciją. Krikštų tradicija, kaip nematerialaus kultūros paveldo vertybė, buvo įvertinta konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, išvydus Sauliaus Rumbučio sukurtus krikštus. Tai paskatino prisiminti ir kitus Klaipėdos rajono tautodailininkus bei profesionalius menininkus, plėtojusius krikštų temą: Joną Čepą, Henriką Šurkų, šviesaus atminimo Evą Labutytę, o Švėkšnoje šią tradiciją puoselėja Vaidotas Bliūdžius.
Kalbant apie krikštus visada prisimenamas ir Eduardas Jonušas, kuris rinko, fiksavo ir išsaugojo senuosius Kuršių nerijos krikštus, atkūrė jų formas bei padėjo išsaugoti šios unikalios Mažosios Lietuvos tradicijos atmintį. Atmintį apie krikštų tradiciją šiandien saugo ir Neringos muziejai. Nors krikštai dažniausiai siejami su Kuršių nerija, rašytiniuose šaltiniuose, H. Lotužio ir kitų Mažosios Lietuvos senbuvių prisiminimuose liudijama, kad jų būta ir rytinėje Kuršių marių bei Baltijos jūros pakrantėje, pavyzdžiui, Karklės kapinėse. Taip susitikimai, prisiminimai ir atradimai virto paroda, kurią parengė Rūta Petniūnaitė. Rengiant šią parodą paaiškėjo, kad krikštai ir šiandien, nors jau retai, tebėra statomi kaip antkapiniai paminklai. Tai paskatino šią tradiciją teikti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Paraišką parengė centro etnografė Erika Vasiliauskienė.
Dėkojame visiems, saugantiems šias vertybes ir prisidėjusiems rengiant paraiškas. Tai svarbus ir reikšmingas darbas, kurį įvertino Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių komisija. Dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri nuosekliai ir solidžiai remia vertybių saugotojus. Kviečiame Klaipėdos rajono bendruomenes ir institucijas pasižvalgyti aplink – gal ir jūsų aplinkoje puoselėjamos tradicijos, gimstančios iš bendrystės ir tampančios krašto savitumą reiškiančiais simboliais.
Dr. Jonas TILVIKAS
Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius
Simos ULVIKIENĖS nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
