Iniciatyvi bibliotekininkė suvienijo Venckų bendruomenę
„Biblioteka – tai vieta žmogui prisiliesti prie kultūros. Jos funkcija – skleisti šviesą, pasiūlyti žmonėms tikrų, kokybiškų dalykų“, – kalbėjo J. Lankučio viešosios bibliotekos Venckų filialo, šiemet pripažinto bendruomeniškiausiu ir iniciatyviausiu, bibliotekininkė Aušra Demenienė.
Atrastas projektas
Kiekvieną ketvirtadienį į Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Venckų filialą renkasi ne tik šio kaimo žmonės. Tą kartą į dailės terapijos užsiėmimą atvyko senjorių ir iš Lankupių, Daugmantų. Kaip įprastai – dvylika. „Ypatinga ši grupė: bendrauja atsargiai, saugiai – jų amžiaus patirtys tai diktuoja. Reikia jautriai prie jų sielos prisiliesti – galvoju, ką ir kaip joms pasiūlyti, – atskleidė grupines konsultacijas („KOPA“) teikianti socialinė darbuotoja-meno terapeutė Vida Kuznecovienė. – Man iššūkis ir džiaugsmas susitikti su šiomis Venckų moterimis – jos kaip viena šeima, jaučiasi saugiai, atsiveria, šiltai išsiskiria.“
Meno terapeutė kalbėjo, jog tema gimsta atvykus. „Galiu būti pasiruošusi kalbėti, bet pokalbis turi atitikti susirinkusiųjų nusiteikimą, dvasią. Kai jos papasakoja, su kokia emocija atėjo, tai kyla mintis, apie ką turiu kalbėti“, – dėstė V. Kuznecovienė.
„Ateini su kažkokiu sunkumu „dūšioje“, ir Vida mums ištraukia temą, kad iš to liūdesio išeitume“, – su dėkingumu kalbėjo į užsiėmimą susirinkusios moterys.
Šiame projekte jos dalyvauja antrus metus – pernai įvyko 10 susitikimų. „Be mūsų bibliotekininkės Aušros čia nieko nebūtų“, – patikino užsiėmimo dalyvės.
Vyriausioji bibliotekininkė A. Demenienė atskleidė, jog kvalifikacijos tobulinimo dieną dalyvavo edukacijoje, kurią vedė V. Kuznecovienė, ir suprato, kad tokių susitikimų reikia ir Venckų bendruomenės moterims.
Laukia susitikimų
„Biblioteka – susitikimų, bendrystės erdvė. Laukiame ketvirtadienio – kaip šeima susitinkame, apsikabiname, pasibučiuojame, – kalbėjo Onutė Paulauskienė, jau ketverius metus našlaujanti. – Pasiūlo įdomių knygų – skaitau apie šio krašto žymių žmonių gyvenimą.“
„Kaip gera čia visiems susitikti“, – pritarė Mylė Prišmontienė, atmynusi dviračiu. Ji prisipažino, kad šį mėnesį stuktelės 84-eri metai, o našlauja jau dešimtmetį.
Iš namų išėjimas – šventė ir našlei Onai Lukočienei, kuri sunkiai vaikšto. Džiaugiasi ji susitikimais bibliotekoje. „Čia antrieji namai, – šypsojosi Danutė Simonavičienė. – Šiltai priima ir išlydi mus Aušra.“
Iš Lankupių kaimo atvykstanti senjorė Donata Rilienė džiaugėsi, kad čia malonūs žmonės, renginiai apgalvoti, neatsitiktiniai, knygų aptarimai įdomūs. „O kiek mes pernai kartu keliavome! – atskleidė ji. – Ir Lankupiuose buvome įkūrę bendruomenės namus, tačiau veiksmo nebeliko – vyresni lankupiškiai pavargo, o jaunimas nenori įsijungti.“ Pasak D. Rilienės, vadovauti bendruomenei – savanoriškas nelengvas darbas, kurį reikia dirbti dėl visų ir dėl savęs.
Bibliotekoje sutiktos moterys vienbalsiai tvirtino, jog bibliotekininkė A. Demenienė, kuri yra ir Venckų seniūnaitijos seniūnaitė, – kaimo džiaugsmas, šviesulys. Jos vyras Augenius Demenius – bendruomenės pirmininkas. Šeima užsimetė savanorystės naštą, ir, anot D. Rilienės, neša kultūrą kaimo žmonėms.
Į susitikimus bibliotekoje ateina ir vyrų, jeigu juos domina tema. Pasak A. Demenienės, daug gyventojų sutraukė pokalbis apie pasiruošimą X dienai, civilinę saugą, kai susitikime dalyvavo policijos pareigūnai, ugniagesiai, rajono Savivaldybės viešosios tvarkos specialistai. Žmonės nepraleido progos pasiklausyti ir teisininkės apie turto paveldėjimą – skirstėsi patenkinti, sužinoję naudingų dalykų.
Mažų džiaugsmų svarba
Buvusi Klaipėdos universiteto darbuotoja A. Demenienė su vyru iš uostamiesčio atsikraustė į Venckus ir pradėjo dirbti bibliotekoje netoli savo namų. Miestietė pamatė kitokį gyvenimą.
„Pamačiau kaimo žmogų, kuriam pasiūliau skaityti, ir ne tik, – šypsojosi bibliotekininkė Aušra. – Bibliotekoje užsiregistravę apie 200 skaitytojų. Venckų kaimo žmonės domisi Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos istorija – juk čia įsikūrę gyventojai iš visų Lietuvos regionų. Kartą per mėnesį atvyksta muziejininkė Sabina Vinciūnienė, kuri pasakoja apie Mažosios Lietuvos krašto tradicijas, švietimą, spaudą, kulinarinį paveldą.“
Bibliotekininkė ir knygų pasiūlo, ir patarimų duoda. Kultūrinė veikla aplipo projektais, kaip antai šie terapijos užsiėmimai. Ateina vyresnės moterys atsipalaiduoti, kažką naujo sužinoti. Kaimynės už parankės atsiveda sunkiau vaikštančią. „Jos laukia šių susitikimų – pasipuošia, gražiau susišukuoja ir išeina iš namų. Tai maži džiaugsmai, labai svarbūs žmogui“, – kalbėjo A. Demenienė. Ji nori, kad čia apsilankytų kompetentingi specialistai, turintys, ką pasakyti.
„Jeigu vaikai negali nuvežti į muziejų, koncertą, pasiūlau išvykti kartu – noriu, kad žmonės pamatytų. Juk pabūna kitoje aplinkoje, nuotaikoje, tai plečia akiratį, lieka prisiminimai, – kalbėjo bibliotekininkė. – Galvoju, kur įdomiau, ką galime pamatyti nemokamai, kad pigiau būtų. Ir važiuoja visi, kas gali.“
Padėka už šviesą
Pernai Venckų bendruomenės žmonėms ji suorganizavo 15 išvykų ir ekskursijų. Tik grįždavo iš kelionės, ir vėl ruošdavosi.
Praėjusią vasarą per Žolinę A. Demenienė subūrė žmones kelionei į Kretingą, kur žiūrėjo neįprastą spektaklį „Eglė žalčių karalienė“. „Nuostabus reginys, – džiaugėsi bibliotekininkė. – Po to visi leidomės į Palangą, prie jūros. Žmonės pradėjo aiškintis, kada kuris nuo Palangos tilto žvalgėsi – vieni prieš 30 metų, kiti – prieš 40… Nepaprastas vakaras buvo.“
Kitą kartą grįždami iš Šiluvos atlaidų nusprendė aplankyti Šeduvą, bet garsusis muziejus „Dingęs štetlas“ dar nebuvo atidarytas. Vėliau suorganizavo dar vieną ekskursiją ir su gidu jį apžiūrėjo – labai sudomino jo kūrimosi istorija. Važiavo ir į Vilnių, kur apžiūrėjo Valdovų rūmus, Seimą, Prezidentūrą, Gedimino pilį. „Pamatę geležinkelio akciją traukiniu aplankyti senąsias Mažosios Lietuvos stoteles, sėdome į maršrutinį autobusą ir, atriedėję į Klaipėdą, geležinkelio stotį, įlipome į traukinį ir važiavome iki Pagėgių. Mus lydėjo du gidai. Už 10 eurų keliavome visą dieną“, – atskleidė bibliotekininkė.
Dalia Krauleidienė su dėkingumu kalbėjo apie kūrybišką, kupiną idėjų, nuoširdžią kaimo bibliotekininkę Aušrą, subūrusią žmones bendrystei, skatinančią veikti, tobulėti, neužsidaryti. Čia kuriasi naujakuriai, į kaimo bendruomenės renginius renkasi ir jaunimas. Bendromis pastangomis Venckuose įrengta viešoji erdvė, kur ypatingomis progomis susiburia kaimo žmonės. Šiemet bus pabaigta lauko scena.
„Man patinka gyventi Venckuose. Myliu kaimą, gerbiu jo žmones, kurie draugiški, geri, padeda vieni kitiems. Noriu, kad ramu ir saugu čia būtų, – kalbėjo A. Demenienė, subūrusi Venckų bendruomenę. – Kaimas skiriasi nuo miesto – žmonės nepraeina nepasisveikinę, nepasišnekučiavę. Čia visada sveikinasi vaikai – graži tradicija.“
Šiemet J. Lankučio viešosios bibliotekos Venckų filialas pripažintas bendruomeniškiausiu ir iniciatyviausiu. Už iniciatyvumą, kūrybiškumą, nuoširdų ir šiltą bendravimą, įkvepiantį žmones sugrįžti, A. Demenienei įteikta rajono mero padėka.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
