Pjauliuose Kinoko ūkyje grybai dygsta nuo pavasario
Grybautojai nesulaukia miškuose dygstančių baravykų, raudonikių, o japoniškų grybų šitakių augintoja Renata Rimkienė savo puoselėjamame Kinoko ūkyje Pjaulių kaime grybauja nuo pavasario. Praėjusi žiema buvo labai palanki šiems ant medienos augantiems grybams, vasara irgi lengvino jų priežiūrą.
Šitakių augintojams orai palankūs
„Labai palanki praėjusi žiema buvo: po storu sniego apklotu rąsteliai, ant kurių auga šitakiai, išbuvo iki pavasario – įmirko ir mums nebereikėjo jų mirkyti, – atskleidė R. Rimkienė. – Šie žieminės veislės grybai pradeda augti esant dideliam temperatūrų skirtumui. Pavyzdžiui, dieną + 15° C, o naktį šalna, tai dėl šoko pradeda augti grybai. Išdygę užauga per dvi paras.“
Bet šaltosios veislės šitakių ūkyje nėra daug. Dabar, kai šilta, šie rąsteliai sukrauti ilsisi – budins atvėsus orams, rugsėjį.
Ūkininkė patenkinta šiųmečiu derliumi. „Grybų daug, auga gražūs, taisyklingi, gražios spalvos. Jie nekirmija. Mažesnių ir didesnių skonis nesiskiria“, – pastebėjo augintoja.
Šiųmetė vasara irgi palanki šitakių augintojams. Gausiai lyjant, nebereikėjo laistyti rąstelių. Pasak ūkininkės, nuo saulės grybai išdžiūva.
Žinovų teigimu, šitakiai, valgomieji grybai, turintys daug maistinių medžiagų ir gydomųjų savybių, naudojami kulinarijoje ir tradicinėje medicinoje.
Mokosi iš klaidų
Prieš 5 metus Priekulės seniūnijoje ūkininkauti pradėjusi R. Rimkienė iš savo lėšų įkūrė netradicinį Kinoko ūkį. „Išvertus šį pavadinimą, japoniškai tai ant medžio augantis grybas“, – patikslino pašnekovė. Šiam ūkiui užtenka 10 arų. Savo pasirinkta sritimi ūkininkė nenusivylė.
Iš pradžių grybieną įterpė ant tūkstančio beržinių rąstelių, o dabar šitakius augina ant trijų tūkstančių. „Antrą kartą sodindami pasimokėme iš klaidų – supratome, kur anksčiau buvome suklydę“, – kalbėjo R. Rimkienė. Suprato, kad labai svarbi medienos kokybė – turi būti nesugadinta žievė, medžiai neseniai nupjauti.
„Grybieną reikia sodinti ant šviežiai nupjautų rąstelių, – pastebėjo pašnekovė. – Pirmaisiais metais įgrybinti rąsteliai išsilaikė 5 metus, tačiau ant jų grybai pradėjo augti už poros metų, o antrą kartą ant geros medienos pasodinus pavasarį, kitą vasarą jau pjovėme derlių.“
Kitais metais anksčiau įgrybintus rąstelius jau teks keisti: per penkmetį grybai išsekino medieną – rąsteliai sutrūnijo.
Parduoda ne tik turguje
R. Rimkienė – didžiausia šitakių augintoja Klaipėdos rajone. „Įstojau į šitakių augintojų asociaciją. Kviečiame jungtis ir kitus – gyvendami skirtinguose regionuose, mes bendraujame, dalijamės patirtimi“, – atskleidė pašnekovė.
Savo užaugintus grybus ji veža į Dituvos turgų, kur ją pažįsta ir laukia pirkėjai. „Turgus – puiki vieta skleisti žinią apie šį verslą, – šypsojosi R. Rimkienė. – Perka tie, kurie mėgsta grybus – šitakiai labiausiai primena baravykus.“ Savo užaugintą produkciją ji parduoda ne tik turguje – veža užsakovams į namus arba jie patys atvyksta į Kinoko ūkį Pjaulių kaime.
Su keliomis viešojo maitinimo įstaigomis ūkininkė turi sudariusi sutartis didesniam kiekiui parduoti. Kilogramas šitakių kainuoja 15 eurų – kaina nepasikeitė nuo pat auginimo pradžios. R. Rimkienė patikino, kad pirkėjų netrūksta, juolab kad šių grybų augintojų nėra daug. Pasak jos, tai nėra lengva: mirkyti rąstelius parą šaltame vandenyje, juos, apsunkusius nuo vandens, traukti, pjauti grybus. „Įgrybintus rąstelius parduodame gyventojams – jie gali užsiauginti ir savo sodybose. Vienas kainuoja 20–25 eurus, – dėstė pašnekovė. – Tačiau reikia rūpintis jais – pastačius ir palikus niekas neužaugs. Reikia mirkyti kartą per mėnesį, laistyti, kad neišdžiūtų.“
R. Rimkienė atskleidė, kad šitakių auginimas – ne pagrindinis pajamų šaltinis: ji yra vieno prekybos centro parduotuvės Gargžduose vadovė. Moteris ketina statyti ūkinį pastatą ir svajoja perdirbti šitakius – juos džiovinti. „Dabar didelė šių džiovintų grybų paklausa, nes iš jų gaminami maisto papildai“, – atskleidė pašnekovė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.