Nauja ekspozicija nukels į tarpukario Gargždus

Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė (kairėje) ir muziejininkė-istorikė K. Skiotytė tvirtina, kad veiklos dešimtmetį švenčiantis muziejus didžiausią dovaną jau gavo – tai nauja ekspozicija, kupina vertingų eksponatų.

Jau šį penktadienį 14 val. Gargždų krašto muziejus pakvies persikelti į tarpukario laikus. Naujos ekspozicijos „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ pristatymui yra specialiai sukurtos unikalios erdvės. Tik įėję pasijusite esantys pasienyje, vėliau galėsite pasėdėti pradžios mokyklos klasės suole, o po to istoriniame pašte išsiųsti net tarpukarį menančius atvirlaiškius. Neabejojama, kad daugybė kūrybinių veiklų, originalių užduočių paskatins prisiliesti prie istorijos net pačius abejingiausius.

Privataus kolekcininko indėlis

Gargždų krašto istorijos muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasakojo, kad ekspozicijos pagrindu tapo dar 2005 metų muziejaus ekspozicija „Senųjų Gargždų vaizdai“. Gavus Lietuvos kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimą, 2014–2015 m. įgyvendintas nuolatinės ekspozicijos atnaujinimo projektas. Jis išsiskiria minėtomis originaliomis erdvėmis ir įsigytais ar padovanotais, paskolintais naujais eksponatais, kuriuos tiesiog privalu pamatyti kiekvienam besidominčiam krašto istorija.

„Labai džiaugiamės, kad kartu su naujos ekspozicijos atidarymu minime ir muziejaus veiklos dešimtmetį. Ypatinga dovana šiai sukakčiai – kraštiečio Algirdo Aužbikavičiaus asmeninės kolekcijos pagrindu specialiai sukomplektuota tarpukario laikotarpio valstybinių apdovanojimų paroda. A. Aužbikavičius pomėgiu kolekcionuoti apdovanojimus dega jau du dešimtmečius. Jo sukauptų eksponatų vertė – didžiulė. Todėl juos dėliosime tik parodos atidarymo išvakarėse“, – pasakojo S. Bučnytė.

Pasienio miestelyje – kitokia ir kultūra

Į tarpukario laikus grąžinsiantis muziejus lankytojus pasitiks pasienio erdvėje. „Istoriškai susiklostė, kad Gargždai ilgą laiką buvo pasienio miestelis. Natūralu, kad uolūs muitininkai, sukti „šmugelninkai“, pasiturintys krautuvininkai, ūkiški žemaičiai ir „strainos“ merginos kūrė kiek kitokią tarpukario miestelio kultūrą ir tradicijas nei tuometinėje sostinėje Kaune. Ekspozicijoje pristatoma ilgiausiai išlikusios Europos sienos istorija. Dviejų etnografinių regionų (Mažosios ir Didžiosios Lietuvos) sankirtoje gyvenusių miestelėnų kultūrinės, socialinės aktualijos“, – dėstė Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina Skiotytė. Anot jos, kartu atsispindės ir muitinės istorija, bus atskleistos kontrabandininkų gyvenimo subtilybės, tad lankytojai galės sužinoti, kokiu būdu kontrabandinio spirito kaina išaugdavo net 17 kartų.

K. Skiotytė akcentavo, jog ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ išskirtinė tuo, jog istoriniai faktai pateikiami per potyrius, kiekvienam atėjusiajam bus galima prisiliesti savomis rankomis prie istorinės atminties. Pavyzdžiui, yra sukurta ir tradicinės pradžios mokyklos klasės erdvė, kurioje juoda lenta, ant jos bus galima piešti, taip pat stovi spinta, pilna istorinių vadovėlių, mediniai skaičiuotuvai ir medinis suolas. „Bus įvairių užduotėlių, kurios ypač padeda sudominti mokinius. Vaikai galės išsikirpti net popierinių lėlių ir papuošti jas žemaitiškais tautiniais drabužiais“, – intrigavo pašnekovė. Edukaciniams poreikiams tenkinti naujoje ekspozicijoje jau stovi ir du informaciniai kompiuteriniai terminalai. Pastaruosiuose ir istoriniai testai, ir net dėlionės.

Padėjo nupūsti dulkes

Ekspoziciją užbaigia komunikacijos istorijai skirta erdvė, kurioje – tarpukario pašto sistemos veikla. Anuomet nuolat stengtasi užsukti į paštą ir sulaukti svarbaus telefono skambučio ar atsiimti atlyginimo. Prieš pagrindines metų šventes miestų ir miestelių paštai klegėdavo nuo skubančiųjų įsigyti ir išsiųsti proginius sveikinimo atvirukus tam, kad šie laiku pasiektų artimuosius. Atvirlaiškius su tarpukario vaizdais savo artimiesiems galės išsiųsti ir Gargždų krašto muziejaus lankytojai. Tai džiugias emocijas dovanojanti naujovė.

Pasak S. Bučnytės, muziejaus ekspozicija nebūtų tokia vertinga, jei ne žmonių geranoriška pagalba, eksponatų dovanojimas, skolinimas, leidimas naudotis šeimos albumų fotografijomis. „Raimundas Jucius praturtino ekspoziciją savo sukaupta fotografijų, tarpukario laikotarpio atvirlaiškių kolekcija. Muziejuje bus galima išvysti ir autentiškus tarpukario laikotarpio cigarečių pakelius, R. Juciaus šeimos relikvija tapusius močiutės auskarus.

Neįkainojamos ir pradžios mokyklos mokytojų Alfonso Kiaunės ir Jadvygos Kiaunienės dukros Laimos perduotos šeimos archyvo fotografijų kopijos. Miestelio inteligentijos atstovų šeimos archyvas muziejininkams buvo tikras lobis: fotografijose atsiskleidžia miestelėnų kultūrinis gyvenimas, pradžios mokyklos kasdienybė. Išties atsirado daug žmonių, kurie padėjo nupūsti dulkes nuo mūsų krašto istorijos. Esame labai dėkingi“, – sakė muziejaus direktorė.

Įdomu

• Kraštiečio A. Aužbikavičiaus kolekcijoje yra labai vertingų valstybinių ordinų ir medalių. Vienas iš svarbiausių eksponatų – pirmojo leidimo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas, teiktas už nuopelnus valstybės labui. Tokie ordinai buvo teikiami vos trejus metus 1927–1930 m. ir jų iš viso suteikta tik 27. Pirmaisiais ordino kavalieriais tapo tokie asmenys kaip ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Gasparis, Romos gubernatorius kunigaikštis S. Patenziantis, kt. garbingi užsienio šalių pareigūnai.
• A. Aužbikavičiaus kolekcijoje – ir apdovanojimų skyrimo raštai, pasirašyti net aukščiausių šalies vadovų. Tad Gargždų krašto muziejaus lankytojai galės išvysti originalius prezidento Antano Smetonos, generolo Povilo Plechavičiaus, ministro pirmininko A. Voldemaro, Klaipėdos krašto veikėjo Martyno Jankaus ir kt. autografus.