Ugniagesių išbandymas: išgelbėjo potvynio apsemtą bandą
Ekstremalų išbandymą antradienį patyrė Gargždų PGT ugniagesiai gelbėtojai, kai teko iš apsemtos ganyklos Pikteikių kaime gelbėti 80 galvijų bandą. Gelbėjimo darbas, trukęs 6 valandas, – vienas iš sudėtingesnių ir didesnių. Jis pareikalavo daug pastangų ir jėgų. Gerai suplanuota ir koordinuota operacija pavyko.
Netikėtas potvynis išgąsdino
Mėsinius galvijus auginanti lapiškio Sigito Karbausko šeima 8 metus nuo pavasario iki rudens bandą gano pievoje prie Minijos, Pikteikių kaime, tačiau iki šiol ekstremalių situacijų nepasitaikė. O šio antradienio rytą atvykęs į ganyklą nustėro: aplinkui tyvuliavo vanduo – 50 žindenių, telyčių ir 30 veršelių mirko giliai vandenyje. Tai buvo beveik trečdalis šeimos ūkio galvijų. „Pirmadienio vakare matėme, jog pakilusi Minija, bet tokio staigaus potvynio nesitikėjome. Keistas įvykis – kaimo senbuvė sakė neprisimenanti atvejo, jog taip per naktį pakiltų vanduo, – stebėjosi ūkininkas. – Gyveni ir mokaisi.“
Potvynis – nenuspėjama stichija: banda buvo atskirta nuo sausumos, neįbrisi ir neišvarysi. Supratęs, jos savo jėgomis nieko nepadarys, S. Karbauskas ėmė ieškoti pagalbos, kreipėsi į ugniagesius. „Esame dėkingi pareigūnams – dirbome bendromis jėgomis. Per šešias valandas pavyko iš apsemtos ganyklos į sausumą parginti didžiulę bandą. Tai buvo nauja patirtis ir mums, ir gelbėtojams“, – sakė ūkininkas.
Vargino nežinia
Į Pikteikių kaimą atskubėję Gargždų PGT ugniagesiai gelbėtojai rado bandą apsemtoje ganykloje. „Aplinkui tyvuliavo vanduo – tik dalis elektros stulpo kyšojo. Gumine valtimi pasiekę baubiančius gyvulius suvarėme į aukštesnę, saugesnę salelę, kuri dar nebuvo apsemta. Bet už kelių metrų – Minijos vaga: į tą pusę pasukusius galvijus būtų nusinešusi upės srovė. Per 27 darbo metus gelbėti potvynio apsemtą 80 galvijų bandą nebuvo tekę, – prisipažino pamainos vadas Andrius Kairys. – Reikėjo skubiai nuspręsti, ką daryti. Pasitarę su savininku, nutarėme sekliausiose vietose, kur nėra duobių, padaryti taką ir juo į sausumą varyti gyvulius. Bet nebuvome tikri, ar jie paklus eiti į tą pusę. Ir ta nežinia vargino.“
Hidrofoniniu kostiumu apsirengęs jaunas ugniagesys Dovydas Narvilas braidė vandenyje, ieškodamas sekliausių, saugiausių vietų, kur buvo kalami kuolai. „Reikėjo tinkamai pasiruošti, kad nekiltų pavojaus nei žmonėms, nei gyvuliams“, – kalbėjo A. Kairys.
Komandoje dirbo ir ugniagesiai gelbėtojai Vytautas Černauskas ir Adomas Ruškys. Pareigūnai pastebėjo, kaip greitai kyla Minijos vanduo.
Operacija truko 6 valandas
Ugniagesiai gelbėtojai sukaltus kuolus apvyniojo ūkininko parūpintais aptvaro laidais. Skubiai vandenyje įrengtu 400 metrų „bandotakiu“ reikėjo ginti išsigandusius, sutrikusius gyvulius. Laimei, pirmiesiems pasukus, pajudėjo ir kiti. Juos į sausumą varė iš paskos valtimi plaukę ugniagesiai gelbėtojai ir katamaranu judėjęs ūkininkas su savo pagalbininkais.
S. Karbauskas prisipažino, jog netikėjęs, kad šiuo taku gyvuliai eis. Baiminosi ir gelbėtojai. Pasak gelbėtojo V. Černausko, užtektų vienam apsisukti ir banda būtų grįžusi atgal. „Bet gyvuliai ėjo, o kai kur plaukė – giliausioje apsemtoje vietoje buvo pusantro metro“, – pastebėjo ugniagesys gelbėtojas. Tik pajutusi krantą, banda judėjo greičiau. Ir kol pasiekė sausumą, vanduo pakilo 30 centimetrų – kalvelė, kurioje neseniai stovėjo banda, atsidūrė po vandeniu.
Gelbėjimo operacija truko pusę dienos. Sušlapę ir sušalę ugniagesiai gelbėtojai grįžo patenkinti: pavyko sėkmingai įvykdyti sudėtingą užduotį. „Galbūt Lietuvoje tai pirmas toks atvejis, kai iš apsemtos teritorijos išgelbėta didžiulė banda“, – svarstė pareigūnai.
„Šis gelbėjimo darbas – vienas iš didesnių ir sudėtingesnių, pareikalavęs daug pastangų, greitos orientacijos. Gerai jį suplanavus ir koordinavus, gyvulius pavyko išgelbėti“, – kalbėjo Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis.
Virginija LAPIENĖ
Gargždų PGT nuotr.
