Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas

Lietuviai nuo seno atmintinose vietose sodino ąžuolus. Didžiulį postūmį atgaivinti šią tradiciją davė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Steigiamajame suvažiavime 1988 metų rudenį šalia Tautos namų, tautinės mokyklos pritarta idėjai visai Lietuvai sodinti savo Atgimimo ąžuolyną. Geriausia tam vieta – pirmojo Lietuvos tautinio atgimimo žadintojo daktaro Jono Basanavičiaus tėviškė Ožkabaliuose.

Kaip įprasta, šiai idėjai įgyvendinti reikėjo gauti Vilkaviškio rajono tada dar sovietinės valdžios pritarimą. Matydama šalies ir vietinių gyventojų entuziazmą, ji nesipriešino. Taip 1989 metų balandžio pirmą dieną Sąjūdžio sukviesti iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės tautinio atgimimo ąžuolynui numatytoje vietoje pasodino pirmuosius pusantro tūkstančių ąžuoliukų. Akcija vyko pakiliai: didžiulėje teritorijoje plaikstėsi trispalvės, sugiedota tautinė giesmė. Ant aukščiausios kalvos, vėliau gavusios Aukuro kalno vardą, pasodintas ir prigijo ąžuoliukas, išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilės.

Dabar tirpstant sniegui ir pavasario saulei žadinant gyvąją gamtą ryškėja takai ir takeliai, vedantys prie pirmųjų gerokai paaugusių ąžuolų, įprasminančių Lietuvos žmonių džiugesį atkūrus laisvę ir gražinant savo kraštą. 1990 metų kovo 11-ąją paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą čia buvo pasodinta 11 ąžuoliukų ir 35 berželių giraitė, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybai. 1991 metais – 13 ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiems prie Televizijos bokšto pagerbti, taip pat penki ąžuoliukai tų pačių metų sausio 21 dieną nuo okupantų žuvusiems latviams. Netrukus čia rado vietą devyni ąžuoliukai Medininkų pasienio poste nužudytų Lietuvos muitininkų atminimui.

Atminimo giraitės kasmet plėtėsi. Ąžuolai pasodinti iškilių Lietuvos menininkų, mokslininkų, išeivijos lietuvių, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos signatarų, garbei. Vardiniai ąžuolai pasodinti krašto šviesuoliams dr. Jonui Basanavičiui, Vydūnui, Simonui Daukantui, Dionizui Poškai ir kitiems. Gretimai auga Jono Basanavičiaus valstybinės premijos laureatų giraitė. Medeliai pasodinti knyg­nešių, senovės baltų atminimui. Atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį žymi penkialapio dobilo suformuotų kontūrų šimto ąžuolų giraitė.

Savo ąžuoliukus yra pasodinę Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas, Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio proga ąžuoliuką sodino mūsų legendinių lakūnų atminimo iniciatoriai – Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos nariai. Ąžuolyne auga Amerikos, Kanados, Australijos ir kituose pasaulio lietuvių kraštuose gyvenančių tautiečių sodintos giraitės. Susiformavo respublikos etnografinių regionų – žemaičių, dzūkų, Mažosios Lietuvos, Punsko ir Seinų lietuvių, atskirų visuomeninių draugijų, tremtinių bendrijų medžių guotai.

Pagrindinis Atgimimo ąžuolyno tikslas – būti tautinio ir dvasinės atgaivos šventove. Joje apsilankęs pajauti ypatingą aurą, todėl ir traukia žmones čia pabūti, apsivalyti nuo kasdienybės ir pasisemti stiprybės atremiant šio laikotarpio negandas.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content