Persona non grata
Persona non grata pavadinamas žmogus, kurio buvimas nepageidaujamas arba jo veiklos ketinama atsisakyti. Šis terminas daugiausia sutinkamas diplomatinėje tarnyboje, tačiau nesvetimas ir kitose gyvenimo srityse. Nepageidaujamas gali pasijusti gana greitai. Kai tavęs nesupranta, kai esi papuolęs į svetimą nemalonią situaciją, kai esi nekompetentingas ir dėl to pamažu tampi pajuokos objektu. Kitaip tariant, kai mėgini dirbti, ko neišmanai, ir tuo neišmanymu tikruosius žinovus tik erzini. Paprastai tokį nepageidaujamą asmenį šiaip jau ima ir grąžina namo. Bet tai diplomatinėje tarnyboje.
Šiomis dienomis bent trys mūsų šalyje svarbias pareigas užimantys žmonės tokioje situacijoje atsidūrė, bet „namo“ grįžti neketina. Vienas jų, išgarsėjęs ne savo veikla Europos Parlamente, o stebuklingu vandeniu ir įvairiais protu nesuvokiamais paistalais, toliau palieka tarpti Briuselyje, nors daugiausia laiko praleidžia Lietuvoje. Viską žinantys sako, galimai čia ir naują šeimą, ir mažų vaikų jau beturįs. Tai irgi tampa mūsų politikų gyvenimo norma. Kitas parlamentaras niekaip neapsisprendžia, ko nori. Vieną dieną Seimo nario mandatą numeta, kitą – pasiima, vieną dieną įžeidžia, kitą – atsiprašo, kol galiausiai apskritai išvyksta iš Lietuvos. Beje, prieš tai mestelėjęs tautai viliojantį pasiūlymą, jog už kiekvieną gimusį vaiką turi būti mokama dešimt tūkstančių (kas patikėjo, teks nusivilti).
Panašiai atsitiko ir mūsų rajono išrinktajam Seimo nariui: jo nepriima kultūros žmonės, teigdami, kad šio asmens elgesys, gyvenimo būdas ir išmanymas visiškai neatitinka to, ko reikia dirbančiam Kultūros komitete. Režisieriai, aktoriai, rašytojai jaučiasi įžeisti nedėmesingumo kultūrai, kuri ir taip vos vos kvėpuoja, viltingai laukdama, kada galės išlaisvinti savo galias. Šmaikštūs internautai jau seniai siūlo mums savo išrinktąjį pasiimti atgal. Taigi dabar Gargždus tikrai žino visa Lietuva, skambame dažnai, plačiai ir garsiai. Apskritai mūsų rajonas tampa įžymus. Juk būtent čia vyras nupirko tokią rožę, kad žmoną teisėtai gali vadinti: „Tu mano brangioji.“ Kas esate daugiau už gėlę mokėję? Kuris namų ūkis?
Iki šio pandeminio meto daugiausia girdėjome apie gyvulių ūkį. Ne tik tiesiogine prasme, bet ir kaip Dž. Orvelo kūrinio pavadinimą. Iš ten atkeliavusi mintis, kad visi gyvuliai lygūs, bet vieni vis tiek lygesni už kitus, buvo tapusi mėgstama citata kalbant apie dabartinius žmonių santykius. O dabar turbūt labiausiai girdimas „namų ūkis“. Vyriausybės nutarimai skelbia: bendravimas turi vykti tik viename namų ūkyje, šventes švęsti tik vienam namų ūkiui, automobiliu irgi gali važiuoti tik vieno namų ūkio nariai ir t. t. O namų ūkyje jau darosi ankšta, tad žmonės pykstasi, pliekiasi, skiriasi. Sakyčiau, to priežastį tiksliausiai nurodė su žmona besiskiriantis Vilniaus meras – trūksta džiugesio.
Laukdami atokvėpio jau visai baigiam save apleisti. Nei gražintis, nei puoštis bereikia, vaikštome po kaukėmis užsislėpę, o ir tos pačios nuo kasdienio naudojimo numurzusios, persisukusios, dėvėti jų dar vis neišmokstama. Matom, kaip dažnam jos niekaip nosies neuždengia. Satyrikas J. Erlickas siūlo tokią išeitį: „Jei žmogui trečiąsyk iš po kaukės išlindo nosis, tas žmogus vežamas klinikon ir nosis amputuojama.“
Kadangi lietuviai taupūs, tai neretai tos vienkartinės melsvos kaukės ne vienam jau pilkos tapo. Galima sakyti, Užgavėnėm pasiruošėm netikėtai, kaukių turim. Bet, matyt, šįmet ir Kanapinis su Lašininiu bus paskelbti nepageidaujamais arba palikti nuotoliniam stebėjimui, kaip Kalėdų eglės. Viskas ir toliau vyks namų ūkyje, su blynais, bet be džiugesio.
Piktėjame. Kantrybės ištekliai senka, o noras bendrauti, veikti, pramogauti jau tiesiog sunkiai suvaldomas. Net pagraudenimai ir gąsdinimai ne tokie veiksmingi, gali būti, kad jų poveikis pavasariop visai sumenks ir pasileisim kaip bitės iš avilio. Gerai būtų, jog paskiepyt suspėtų. O kol kas esame tik gyvenimo stebėtojai, vadinti save aktyviais dalyviais nebeišeina, nes visas mūsų aktyvumas apsiriboja namų ūkio teritorija. Svarbu, kad bent čia netaptume persona non grata.
Dalia DAUGĖLIENĖ
Gargždiškė