Nepasisekęs malkų pirkimas – svarbu turėti įrodymus

Už rankos nepagautas – ne vagis. Nors vasara lepina šiluma, besibaigiantis rugpjūtis ir artėjantis ruduo skatina suskubti ruoštis žiemos šildymo sezonui. Daugelis gyventojų namų šildymui naudoja malkas. Į „Bangos“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris liko apgautas būtent sudarant sandorį dėl malkų pirkimo.
Anot specialistų, perkant ir parduodant prekes, ypač tariantis žodžiu, svarbu konkretumas ir įrodymai apie būsimą ar įvykusį sandorį.


„Išmaudė“ kaip avį
Skaitytojas Arūnas į redakciją kreipėsi su problema. Prieš pirkdamas malkas, su pardavėju jis kalbėjosi, kad nupirks tam tikrą kiekį kubinių metrų malkų, buvo tartasi žodžiu. Tačiau, kai pardavėjas atvežė malkas, priekaboje jos buvo suverstos netvarkingai. „Sumokėjau iškart, grynaisiais. Atvežė ir išvertė. Vėliau dėlioju ir matau – trūksta net apie 12 kubinių metrų malkų! „Išmaudė“ kaip avį“, ‒ piktinosi Arūnas. Mat paskambinus pardavėjui ir užsiminus, kad yra malkų trūkumas, šis atsakė, kad esą atvežė erdvinius kubinius metrus malkų tiek, kiek sutarta. „Apie kitą matavimo būdą – erdvinius kubinius metrus išgirdau pirmą kartą. Iki tol kalbėjomės būtent apie kubinius metrus. Nors galima pirkti ir erdviniais kubiniais metrais malkas, tačiau iki pat sandorio pabaigos buvo tartasi kitaip. Nuostolis – apie 700 Eur už orą!“ ‒ pasakojo Arūnas. Deja, pardavėjas nesileidžia į kalbas ir nesutinka su Arūno nuomone, kad jis liko apgautas. Į prašymus atvežti likusį malkų kiekį ar grąžinti pinigus nesutinka. „Perspėju tautą. Labai svarbu perkant ir kalbant su pardavėju aiškiai susitarti, kokiais matavimo vienetais parduodamos malkos. Kad „neišsidurti“, kaip tai nutiko man“, ‒ apgailestavo Arūnas.


Būtini įrodymai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė pastebėjo, kad pagal aprašytą situaciją, panašu, kad vartotojas neturi įrodymų apie tai, koks užsakymas buvo padarytas, dėl ko su pardavėju buvo sutarta, taip pat negalėtų pateikti ir mokėjimą patvirtinančio dokumento. „Šie įrodymai yra esminiai, nagrinėjant ginčą tarp vartotojo ir pardavėjo. Tik jais remiantis būtų galima įrodyti pirkimo-pardavimo faktą ir vartotojo patirtą žalą“, ‒ komentuoja specialistė. Esą jeigu pardavėjas yra komercine veikla besiverčiantis asmuo, jis turi pateikti mokėjimo kvitą, sąskaitą-faktūrą arba kitą mokėjimą bei prekių pristatymą patvirtinantį dokumentą. O jeigu pardavėjas tokį dokumentą pateikti atsisako, vartotojai turėtų iš jo nepirkti. „Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vartotojas visada turi teisę patikrinti prekę. Šiuo atveju vartotojas turėjo teisę apžiūrėti atvežtas malkas ir matydamas, kad pristatytų malkų kiekis kelia įtarimų, atsisakyti užsakymo ir jo neapmokėti. Tais atvejais, kai vartotojai priima pristatytą prekę (o dažnai pasirašydami patvirtina, kad gavo prekes bei jokių pretenzijų neturi), vėliau įrodyti patirtą žalą dėl ne tų ar netinkamo kiekio pristatytų prekių, yra beveik neįmanoma“, ‒ mini D. Malinauskienė. Anot jos, prieš atliekant bet kokį užsakymą, patariama pasidomėti pardavėju ar paslaugos teikėju, patikrinti, ar jis skelbia savo kontaktus, paieškoti viešojoje erdvėje atsiliepimų apie pardavėją ir juos įvertinti. „Kiekvienu atveju vartotojas dėl nekokybiškos prekės pirmiausia turi kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimą. Tik nepavykus susitarti taikiai, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kreipiantis į Tarnybą būtina pateikti reikalingus dokumentus. Kadangi šiuo atveju vartotojas negalėtų pateikti nei mokėjimą patvirtinančio dokumento, nei užsakymo įrodymų, tikėtina, kad toks ginčas nebūtų nagrinėjamas“, ‒ paaiškina specialistė.


Svarbu konkretumas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Asta Zbarauskienė pastebi, kad perkant bet kokią prekę tarp šalių susiklosto pirkimo-pardavimo santykiai, kuriuose didelę reikšmę turi rašytinės sutarties sudarymas. „Kai tokios sutarties nėra, iškilus ginčytinai situacijai, yra sudėtinga tiksliai nustatyti šalių susitarimus“, ‒ įvardija pareigūnė. Pasak jos, kai asmuo įsigyja prekę iš fizinio asmens, kuris prekybos nevykdo ir savo veiklos nėra įteisinęs, ginčai dėl įsigytos prekės turėtų būti sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus sutarti – bendrosios kompetencijos teisme. „Todėl perkant prekę, kai tarp pirkėjo ir pardavėjo yra tik žodinis sutarimas, svarbu labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokią prekę pageidaujate pirkti, koks turėtų būti tikslus kiekis, numatant konkretų mato vienetą. Gavus prekę, rekomenduojama ją nedelsiant apžiūrėti ir įvertinti“, ‒ akcentuoja A. Zbarauskienė. Esą pardavėjui reikėtų nepamiršti, kad LR Civilinis kodeksas nustato pareigą pardavėjui, pagal kurią jis, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos.


Monika CALZONAITĖ
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių