Kaip, kada ir kodėl: trumpai apie gyventojų teises dalyvauti kuriant miestų viešąsias erdves
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teise dalyvauti formuojant miestų erdves.
2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Želdynų įstatymo redakcijai viešųjų želdynų projektavimas pasipildė naujais visuomenės įtraukimo reikalavimais, kurie turi būti įgyvendinami pradiniuose projekto etapuose. Pagal juos prieš pradedant planuoti, projektuoti ir įgyvendinti viešųjų želdynų projektus turi būti išsiaiškinami visuomenės poreikiai. Šie poreikiai turi būti išsiaiškinami atliekant apklausas, konsultacijas. Taip pat nurodoma, kad projekto pradžioje visuomenei turi būti pristatyta ir su suinteresuotais asmenimis aptarta viešojo želdyno pertvarkymo ar formavimo idėja, paskirtis, sprendiniai ir biudžetas.
Vienas iš pavyzdžių, kaip naujos Želdynų įstatymo nuostatos atrodo praktikoje, yra Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Atskirųjų želdynų projektų, rengiamų savivaldybės ir valstybinės žemės sklypuose, viešinimo tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą, inicijavus viešojo želdyno projektą organizuojamas susitikimas su suinteresuota visuomene. Susitikimo metu yra aptariama ir patvirtinama užduotis projekto architektui.
Pasak Vilniaus savivaldybės miestovaizdžio skyriaus specialistų, nuo 2018 m. įgyvendinama procedūra pasiteisino – sukurtos palankesnės sąlygos pokalbiams su gyventojais, aptariamos užduoties sąlygos leidžia geriau įvertinti kiekvieno projekto unikalias aplinkybes. Tokiu būdu miestiečiams sukuriama galimybė įsitraukti į projektą dar jo pradžioje ir kartu su savivaldybės atstovais kurti užduotį projektuotojams. Apie galimybes dalyvauti kuriant želdynus vilniečiai gali sužinoti sekdami Vilniaus miesto savivaldybės želdynų polapį.
Visuomenės teisines ir praktines galimybes dalyvauti viešųjų erdvių formavime savo projekte nagrinėja „Kurk Lietuvai“ programos dalyvės Giedrė Puzinauskienė ir Beatričė Umbrasaitė. Projekto vadovių teigimu naujoji Želdynų įstatymo redakcija suteikė daugiau teisių gyventojams, tačiau pastebi, kad šiomis teisėmis nesinaudojame.
„Svarbu, kad dabar visi norintys gali įsitraukti į želdynų formavimą dar projekto pradžioje. Tik gaila, kad mūsų įstatymų kalba yra gan klampi ir sunkiai suprantama. Matome, kad didelė dalis visuomenės nežino apie savo teisę dalyvauti kuriant miestų parkus ir skverus“, – teigia projekto vadovės.
Kartu su vietos gyventojais kuriamos miestų viešosios erdvės gali padėti padidinti aplinkinės žemės vertę net iki 25 proc. Tačiau miestiečių dalyvavimas kuriant parkus, skverus ar gatves vertingas ne tik finansiškai. Kaip skelbia Lietuvoje ratifikuotos Orhuso bei Europos kraštovaizdžio konvencijos, tik įtraukiant visuomenę, savivaldybės atstovai gali sukurti kokybiškas viešąsias erdves. Mūsų šalyje daugiausiai dalyvavimo teisių formuojant miestus kol kas piliečiams suteikia Želdynų įstatymas.
Aplinkos ministerijos informacija
