Agluonėnuose – aistros dėl šimtmečio ąžuolų
Agluonėnų bendruomenės ataskaitinis susirinkimas buvo karšas – nejuokais susiremta dėl valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo. Rajono Tarybos patvirtintoje šventinėje programoje užfiksuota, jog agluonėniškiai yra nutarę ta iškilia proga pasodinti 100 ąžuolų. Tačiau tarp šios idėjos autoriaus ir dalies bendruomenės iškilo aštrus konfliktas.
Valdyboje – nesutarimai
Susirinkime dalyvavo 26 iš 45 bendruomenės narių. Išklausius ataskaitas, jos buvo įvertintos teigiamai. Pastebėta, jog į veiklą reikėtų įtraukti daugiau jaunimo, dažniau visiems bendrauti ir keistis informacija. O dėl ąžuolų klausimo bendruomenė užsisėdėjo iki vėlumos.
Pasak bendruomenės pirmininkės Alinos Žilienės, dar pernai gruodį pritarta bendruomenės valdybos nario Jono Čepo idėjai Lietuvininkų ąžuolyne pasodinti 100 ąžuolų ir pastatyti paminklinį akmenį šiai datai atminti, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, idėjos autoriui pritarus, ir pasiūlė Savivaldybės 100-mečio minėjimo komisijai, kad įtrauktų į bendrą rajono priemonių planą, kuriame atsidūrė ir kitų seniūnijų pasiūlymai. Netrukus šią programą palaimino rajono politikai, kurie nutarė visoms seniūnijoms padalinti po 3000 eurų. Tiek teko ir ąžuolų sodinimui Agluonėnuose. Tačiau, anot A. Žilienės, ilgainiui bendruomenės valdyba ėmė nebesutarti su J. Čepu, kuris esą vis keitė savo nuomonę dėl projekto, tačiau nesiklausė, ką sako kiti.
Vietoj ąžuolų – sodas
„Vasario 6 d. J. Čepas atėjo su nauju ąžuolų sodinimo projektu – jame nebeliko seniūnijos, kaip vykdytojo, taip pat automatiškai ir finansavimo iš rajono. Pageidauta, kad projektą vykdytų tik bendruomenė, o jis būtų kaip partneris. Nebebuvo atsižvelgta į istorikų Silvos Pocytės ir Vyganto Vareikio rekomendacijas, bendruomenės valdybos sprendimus. Supratome, kad idėjos autorius projektą jau deklaruoja kaip privačią, o ne bendruomenės iniciatyvą. Vasario 27 d. iš J. Čepo gavome raštą, kad jis išvis atsiima savo idėją“, – pasakojo A. Žilienė. Toks pat raštas kiek anksčiau pasiekė ir seniūniją bei Savivaldybę, kuri paragino agluonėniškius pagaliau apsispręsti, ką jie visgi darys Agluonėnuose šimtmečio proga.
„Valdybos posėdyje kovo 1 d. nutarėme neprieštarauti J. Čepo privačiai iniciatyvai. Jis pats posėdyje nedalyvavo. Mes palaikome šią gražią idėją, patys mielai ateisime į talką sodinti ąžuolų. Tačiau kreipsimės į Savivaldybę, kad būtų pakeista šimtmečio programa, įrašyta kita priemonė –Agluonėnų sodo takelio pabaigoje sudėlioti iš akmenų Lietuvos kontūrus, įrengti trispalvių gėlių gėlyną ir pastatyti obeliską šimtmečiui. Visa tai padarytume kitų metų pavasarį. Ši kompozicija matytųsi nuo kelio, gražiai būtų sutvarkytas sodo kampelis“, – naują projektą pristatė A. Žilienė.
Vizijų nesuprato
Tačiau J. Čepas su šia ažuolų istorijos versija nesutiko. „Pusę metų vyksta šis neaiškus procesas. Kas tai turi vykdyti? Seniūnija ar bendruomenė? Jei seniūnija, tai mokėkite man algą už medelių sodinimą ir priežiūrą! Aš neniekinu seniūnijos, bet idėja, intelektualinė nuosavybė yra mano, ir aš noriu, kad viską darytų Agluonėnų bendruomenė. Bet manęs nepalaiko pirmininkė. Dabar iškyla nežinia dėl finansavimo. Pagal mano projektą reikėtų 7000 eurų. Ir jau dabar reikia pradėti darbus, kasti duobes ąžuolams, ruoštis ir ne vėliau kaip rudenį sodinti juos“, – kalbėjo J. Čepas. Pasak agluonėniškio, šis sumanymas jam kilo 27 metus savanoriškai prižiūrint Lietuvininkų ąžuolyną. O atsiimąs idėją dėl to, kad neatsižvelgiama į jo vizijas, nesutariama dėl viešinimo. „Bangai” J. Čepas paaiškino, jog kalbėjęs apie bendruomenę plačiąja prasme, kad prie ąžuolų sodinimo prisidėtų visi seniūnijos žmonės ar net iš toliau atvykę krašto patriotai, šeimos, įstaigos, įmonės, organizacijos. Rėmėjai galėtų nupirkti ąžuoliukus po 50 eurų, dar kainuotų paruošiamieji darbai, stendo gamyba, atminimo akmuo, viešinimas. Lietuvininkų ąžuolyne „laiko spiralės“ forma 2017–2018 m. sumanyta per tris etapus pasodinti 100 piramidinių glaustašakių ąžuoliukų, kurie būtų skirti iškiliems Lietuvos valstybės veikėjams, svarbiems istoriniams įvykiams atminti, atsispindėtų ir „Eglės – žalčių karalienės“ motyvai bei kita simbolika.
Tačiau bendruomenės susirinkime J. Čepui nelengvai sekėsi išaiškinti savo viziją. Diskusijoje dalyvavo Gintautas Bareikis, Virgilijus Liepinis, Algirdas Ronkus, Augustinas Šutkus, Kęstutis Sinskas, Vaclovas Vainauskas, Vaidotas Jasas, kiti bendruomenės nariai, seniūnė L. Tučienė. Vieni pasisakė, kad darbų reikia imtis visiems kartu, neprarasti skiriamų lėšų ir papuošti bent sodą. O ąžuolyną paversti visos Lietuvos traukos objektu, kad jame būtų galima kiekvienam pasisodinti savąjįą žuolą.
Pinigai – tik vienam projektui
G. Bareikis, Agluonėnų bendruomenės valdybos narys, akcentavo, kad lėšų įvairioms programos iš Savivaldybės gauna tik juridiniai, bet ne fiziniai asmenys. Įstaigos, organizacijos vykdo viešuosius pirkimus, organizuoja darbą. Tačiau J. Čepas, anot G. Bareikio, atsisakė abiejų juridinių asmenų pagalbos – seniūnijos ir bendruomenės. Tad esą logiška, jog iš Savivaldybės biudžeto jau paskirti 3000 eurų atitektų kitam projektui ir valstybės šimtmetis Agluonėnuose būtų deramai ir laiku paminėtas.
Pasak seniūnės L. Tučienės, ąžuolų sodinimo projektas buvo vienas gražiausių rajono šimtmečio programoje. „Visur ir visada pristatydavome, kad idėjos autorius yra Jonas Čepas. Niekam tikrai nereikia tos garbės. Man buvo šokas, kai sužinojau, jog Jonas su privačia iniciatyva kreipėsi į Savivaldybę. Gaila, kad gražūs dalykai kertami vienu ypu iš peties, kai bendruomenė eina atvira siela, o jai atsukama nugara. Tačiau aš pati pirmoji ateisiu sodinti ąžuoliukų“, – susirinkime emocingai kalbėjo seniūnė. Pasak jos, bendruomenė dirbanti tikrai gerai, ji atvira visiems, tik reikia patiems būti aktyviems, domėtis, teikti siūlymus.
Jei dabartiniai nesutarimai baigsis taikiai, Agluonėnuose valstybės šimtmetis bus paminėtas, įgyvendinant net dvi priemones, tačiau tik vienai jų bus skirtas finansavimas iš rajono biudžeto.
