Alasas Lietuvininko kieme sukvietė ne tik agluonėniškius
Per Jonines Agluonėnų etnografinė sodyba vėl prisipildė šurmulio. Čia vyko komedijų festivalis, kuriame žemaitiškai rokavosi agluonėniškiai, kretingiškiai ir skuodiškiai aktoriai mėgėjai. Atvyko vaidinimų autorius Edmundas Untulis iš Skuodo.
Tą penktadienį, anot šventės rengėjų, dangaus dievai dovanojo svilinančią saulę. Tačiau Lietuvininko sodyboje, kurioje, pasak seniūnės Laimos Tučienės, vasarą vyksta tradiciniai renginiai, galėjai nuo kaitros slėptis po senais medžiais, klojime. Atgaivą kūnui ir sielai būtum radęs pastate, kur veikė gargždiškio tautodailininko Petro Balsio medžio drožinių paroda. Lietuvininkų tautiniais kostiumais pasipuošusios Agluonėnų kultūros namų darbuotojos Airida Žukienė ir Gabija Šutkutė vaišino gardžiausiais pyragais, keptais pagal šišioniškių receptus. Vaišės skanėstais ir kafija – šišioniškių tradicija. Pažiūrėti mėgėjų teatrų spektaklių sugužėjo ne tik agluonėniškiai, bet ir aplinkinių kaimų žmonės, gargždiškiai, klaipėdiškiai. Neužteko vietos klojime – kiti spietėsi tarpduryje, o vaikai susėdo ant aslos.
Skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, pradėjęs šventę, pakvietė į kelionę su skrabalais po Lietuvą. Iš Aukštaitijos kilęs muzikantas į šventę susirinkusiems aukštaičiams dovanojo aukštaitišką dainą.
Pasak rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio, 33-ejus metus gyvuojantis Agluonėnų klojimo teatras tradiciškai pakviesdavo į premjerą. Šį kartą E. Untulio komedijas vaidino trijų mėgėjų teatrų aktoriai iš Kretingos E. Radžiaus, Skuodo kultūros centro ir Agluonėnų klojimo teatrų, dalyvaujant autoriui.
E. Untulis prisipažino, kad nusivylęs kitų parašytomis pjesėmis pradėjo pats rašyti. „Visi prototipai – iš gyvenimo, neišgalvoti“, – šypsojosi jis. Jį įkvepia pakelėje sutikti svyruojantys vyrai, tarsi šventi Jurgiai… Arba vienoje televizijos laidoje rodoma realybė: neišsiblaivantys, amžinai konfliktuojantys vyrai ir moterys. „Viskas mano komedijose – iš gyvenimo. Rašau tikras tragedijas, o visi juokiasi“, – nuotaikingai kalbėjo E. Untulis, parašęs 50 vaidinimų, iš kurių apie 10 vis dar vaidinama.
„Vadinasi, aktualu“, – neabejojo Agluonėnų klojimo teatro režisierius Domininkas Malajavas, sukvietęs trijų mėgėjų teatrų aktorius vaidinti šio autoriaus komedijas. Jis pasidžiaugė, kad visi vaidintojai kalba žemaitiškai. Pasak D. Malajavo, nykstančias tarmes reikia saugoti, puoselėti įvairiais būdais.
Agluonėniškiai vaidino E. Untulio komediją „Meilės kvadratas“. Ją klojimo teatro režisierius pastatė prieš porą metų, tačiau spektaklis gyvas – ir dabar šį kolektyvą kviečia vaidinti. „Autorius pasirinko aktualią temą. Ryškūs personažai, įdomios situacijos. Gal kai kam primins vienos televizijos laidos tipažus, tačiau komedijoje akcentuojamos svarbiausios vertybės – šeima, meilė“, – kalbėjo D. Malajavas. Palaikyti agluonėniškius aktorius atvyko Veiviržėnų parapijos klebonas Antanas Šimkus, taip pat vaidinantis klojimo teatre.
„Be rėmėjų – rajono Savivaldybės, Agluonėnų seniūnijos ir bendruomenės –
nebūtų šios šventės. Ir be klojimo teatro…“ – teigė režisierius D. Malajavas.
Rajono vicemerė Violeta Riaukienė padėkojo šventės rengėjams už etnokultūros puoselėjimą, Mažosios Lietuvos kultūros saugojimą. Jos dvasią skleidė Priekulės kultūros centro etnografinis ansamblis „Vėlingis“ (vadovė – Rūta Vildžiūnienė) šio krašto dainomis, o dreverniškė Virgina Asnauskienė – šišioniškių šnekta.
L. Tučienė, pasidžiaugusi šventės dalyvių gausa, priminė, jog Agluonėnų seniūnija respublikiniame konkurse pripažinta geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos etnografinio regiono bruožus.
Pasibaigus spektakliams, Joninių šventė tęsėsi ant Aukuro kalno.
Virginija LAPIENĖ
