Anglijoje „Vėtrungę“ įsuko Tėvynės ilgesys
Gerda ir jos draugas, gargždiškis Mantas Alekna. Jiedu šoko poroje „Minijos“ kolektyve ir taip krito vienas kitam į akį, kad iki šiol kartu sukasi ne tik poroje, bet ir gyvenime.
Buvo laikas, kai gargždiškė Gerda Kuprelytė sakė, jog niekada negyvens Anglijoje. Tačiau likimas mėgsta pokštauti: mergina jau 2,5 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje, studijuoja Lidso Beketo universitete ir būtent čia subūrė lietuvių liaudies šokių kolektyvą „Vėtrungė“.
Niekada nesakyk niekada
21 metų Gerda yra baigusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją. „Dar po 11 klasės vasarą buvau išvykusi pas krikštamotę į Didžiąją Britaniją. Ten atostogas derinau su auklės darbu, tiesiog padėjau giminaičiams. Pati šalis manęs visiškai netraukė, dėl to sakiau, jog čia išties nenorėčiau būti ilgesnį laiką. Tačiau, kai baigiau „Vaivorykštę“, Lietuvoje tiesiog neradau sau tinkamų studijų. Tad dar su keliomis abiturientėmis ryžomės užpildyti šūsnį dokumentų ir pretenduoti į Anglijos universitetus“, – priešistorę pasakoja Gerda.
Ji šiuo metu studijuoja biomedicinos ir farmakologijos sritį. Liko paskutiniai metai. „Galimų darbų sąrašas yra labai didelis. Nuo biomedicinos aparatų mechanikos pardavinėjimo, taisymo iki laboratorinių vaistų kūrimo. Pirmieji studijų metai buvo be galo sunkūs, vien Vakarų Jorkšyro kalbos akcentą buvo sudėtinga perprasti. Juolab kad studijų terminologija taip pat ne iš lengvųjų. Tačiau jau po pusmečio kalba buvo įveiktas iššūkis. Dabar man sunkiau lietuviškai išversti anglų medicininius terminus“, – šypsodamasi pastebi Gerda. Kol kas ją labiausiai domina laboratorinis darbas, tačiau dar nėra apsisprendusi, ar pasuks farmakologijos, ar mikrobiologijos kryptimi.
Šokio žingsneliu – nuo vaikystės
Gerda pasakoja, kad Anglijos universitetuose yra žymiai daugiau savarankiško darbo. Tačiau ji neabejoja savo pasirinkimu. Įgyta patirtis labai vertinga. „Darbo prasme Anglijoje taip pat žymiai daugiau perspektyvų. Tačiau mane labai traukia savas kraštas. Galbūt dėl to Tėvynės ilgesį malšinu įsiliejusi į aktyvią lietuvių bendruomenę, kuri Lidse yra viena iš gausiausių. Pirmą kartą čia atėjau Liepos 6-ąją giedoti himno kartu su visais lietuviais. Pradėjome tarpusavyje bendrauti ir iš to išsirutuliojo noras suburti lietuvių liaudies šokių jaunimo kolektyvą. Pavyko suformuoti 4 poras“, – kalbėjo pašnekovė. Gargždiškei buvo patikėtos vadovės pareigos, mat Gerda visą gyvenimą buvo šokio sūkuryje. Nuo mažų dienų lankė Gargždų kultūros centro šokių studiją „Trepsiukas“, vėliau šoko Gargždų muzikos mokyklos choreografijos skyriuje, taip pat Kultūros centro šokių ir dainų ansamblyje „Minija“.
Gerdos mama, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos pedagogė Renata Anužienė prisimena, jog Gerda ir šokis visada buvo neatsiejami dalykai. „Man niekada nereikėjo jos raginti eiti į šokių repeticijas. Ji buvo iš tų vaikų, ar serga, ar negaluoja – niekas nesvarbu, jei reikia tądien lipti ant scenos. Todėl džiaugiuosi, kad dukra ir dabar ryžosi puoselėti šokio tradicijas net svečioje šalyje“, – sakė R. Anužienė.
Nelengva vadovauti vyresniems
Suburtas jaunimo kolektyvas pasirodė per Anglijoje lietuvių bendruomenėje vykusią Kaziuko šventę. Iškart po to pasipylė kiti kvietimai. „Šokome latvių, lenkų bendruomenėse. Dalyvavome Globalios Lietuvos projekte, pagal kurį Lidse svečiavosi dainininkas Andrius Mamontovas. Vyko priėmimas pas Lidso merą, o mes pasirodėme svečiams, iš mūsų ėmė interviu ir pan. Vyko nemažai pasirodymų Lietuvos valstybinių švenčių progomis. Tačiau jaunimas Anglijoje labai užsiėmęs, pasinėręs į darbus, todėl būdavo sunku repetuoti“, – pripažįsta Gerda.
Vėliau kilo mintis į kolektyvą, pavadintą skambiu „Vėtrungės“ vardu, priimti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tad dabar „Vėtrungėje“ sukasi net 8 poros!
„Man sunkiausia užduotis – mokyti už save vyresnius žmones. Tiesa, šiek tiek patirties turiu, mat Trečiojo amžiaus universitete Gargžduose vedžiau senjorams anglų kalbos paskaitas. Tačiau to nepakanka, dar tikrai reikia tobulinti kaip vadovės įgūdžius“, – pripažįsta sau ypač daug reikalavimų kelianti mergina.
Lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Vėtrungė“ repetuoja pas Saimoną, kuris turi lietuviškų šaknų. „Galime puoselėti lietuviškas tradicijas, kai yra daug padedančių ne tik morališkai, bet ir materialiai. Esame dėkingi ir Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansambliui „Minija“ už paramą ir bendradarbiavimą. Jau balandį važiuosime koncertuoti į Makedoniją, labai norėtume pasirodyti ir Gargždų miesto gimtadienio kurioje nors šventėje, tačiau kol kas neturime nei pakvietimo, nei tam reikalingų lėšų“, – šypsodamasi užsiminė patriotiškų jausmų nestokojanti Gerda.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
