• 28 lapkričio, 2021
|

Ant ko laikosi Daukšaičiai

Daukšaičiai – buvusio kolūkio centras, kuriame išlikusi pagrindinė mokykla, biblioteka, medicinos punktas. Po tuo pačiu stogu dabar ir bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ erdvės. Sugriuvus ūkiui, ne vienerius metus kaimas merdėjo – nebuvo darbo, žmonės užsidarė tarp keturių sienų. Judėjimo atsirado beveik prieš 5 metus įkūrus bendruomenę. Jos veiklą suka pirmininkė Alma Vanagienė ir seniūnaitis Viktoras Toleikis su savo komanda.

Išjudino bendruomenė

„Žmonės buvo susikaustę ir praradę viltį“, – prisiminė V. Toleikis, Daukšaičių kaimo seniūnaitis, čia užaugęs, pats užauginęs du sūnus.

A. Vanagienė, Pašlūžmio pagrindinės mokyklos mokytoja, bendruomenės pirmininkė, irgi ano niūraus laikotarpio liudininkė: „Buvę kolūkiečiai dalijosi sugriuvusio kolūkio turtą. Nusiminę grįždavo namo: kur dės „kamazą“, kuriuo nebegalima dirbti?“ Baisus nusivylimas gaubė kaimą rajono pakraštyje apie dešimtmetį.

Pašnekovų teigimu, nuo 2005 m. jie pradėjo įsidarbinti Klaipėdoje, Gargžduose ar Šilutėje. Susikooperavę vienu automobiliu važiavo į darbą. Pasak Almos, šiuo metu dirba visi, kurie nori. Bedarbiai tik tie, kurie nebepajėgia darbo valandų „ištempti“ blaivūs.

Gyvenimas čia pagyvėjo beveik prieš 5 metus įkūrus bendruomenę „Daukšaičių pušynėlis“. Pavadinimas taikliai apibūdina šią vietovę: kaimas įsikūręs vaizdingame pušynėlyje. Taigi stengiamasi puoselėti aplinką. Daukšaitiškiai ne tik gražiai tvarko savo sodybas, bet ir viešąsias erdves. „Socialinių paramų gavėjai mums padeda. Juk neturime darbininko, kuris už užmokestį tai padarytų“, – sakė V. Toleikis.

A. Vanagienė prisiminė, kai prieš kelerius metus jai pasiūlė tapti seniūnaite, iš karto pasakiusi, jog pirmiausia reikia įkurti bendruomenę. „Kalbėjau, kad be projektų kaime nieko negalėsime pakeisti. O juk bendruomenė neturėjo kur susirinkti – susibūrimo vieta buvo mano klasė“, – sakė ji, pridūrusi, kad apie 2011 m. startavo VVG projektai. Daukšaitiškiai iš rajono Savivaldybės administracijos išsinuomojo patalpas apie 20 metų neveikiančiuose kultūros namuose. Reikėjo didžiulio remonto: nebuvo šildymo, vandens, sanitarinių mazgų. Parengusi projektą, bendruomenė gavo 125 tūkst. Lt paramą renovuoti patalpoms, bet pinigų neužteko.

Laisvalaikio ir saviraiškos centras

Remonto darbus pradėjo pernai pavasarį. Kaimo vyrai į talkas rinkosi dvi savaites ir plušėjo kaip sau. V. Toleikis pasakojo, kad patiems teko išardyti grindis, pakeisti gruntą, antrame aukšte pakabinti lubas. „Be auksarankio Broniaus Rumšos niekaip nebūtume to padarę“, – pastebėjo jis, pridurdamas, kad talkininkai atliko darbų už 60 tūkst. Lt – priešingu atveju apie centrinį šildymą būtų likę tik svajoti. „Į talką atėjo visi kviesti, kurie tik galėjo, – džiaugėsi A. Vanagienė. – Žmonėse yra gerumo – prireikus susitelkia.“ Bet pridūrė, jog neužtenka vien skelbimą pakabinti.

Kitus renovavimo darbus atliko rangovai. Tačiau bendruomenei dar teks kviesti žmones į talką: reikia kosmetinio remonto – glaistyti ir dažyti sienas savo jėgomis ir lėšomis.

Ir visgi patalpos jau atgijusios. Jose ketinama įkurti laisvalaikio ir saviraiškos centrą. Almos teigimu, nemažose erdvėse planuojamas užimtumas visoms amžiaus grupėms. „Juk mūsų kaime yra nepailstančių pensininkių, užsiimančių rankdarbiais: Janina Varanauskienė, Jad­vyga Čeliauskienė, Barbora Grevienė, – vardijo pirmininkė, primindama, kad jos aktyviai atstovauja bendruomenei mugėse. O jaunesnės – Zina Žąsytienė, Regina Rumšienė su savo sūriais dalyvauja. A. Vanagienė pasakojo ir apie kitas auksarankes: „Be Daivos Toleikienės, Neringos Toliušienės, Dalios Eglynienės, Teresės Būdvytienės bei kitų moterų, gebančių kurti floristines kompozicijas, neišsiverčiame nė viename renginyje“, – patikino pašnekovė. Taigi jau planuojami edukaciniai užsiėmimai norintiesiems to išmokti. Numatyta ir kita veikla – jau įsigytas inventorius aerobikos užsiėmimams.

Linksmina savi muzikantai

Atnaujintose patalpose daukšaitiškiai surengė senųjų metų palydėtuves. Alma džiaugėsi, kad susirinko 70 žmonių. Susėdo prie pasagos forma sustatytų stalų su suneštinėmis vaišėmis. Grojo Daukšaičių kaimo kapelos „Ritin dobil“ muzikantai. Ir šoko, ir dainavo susirinkusieji. „Nesitikėjau, kad ateis mūsų vadinami pasyvieji. Po vakaronės dalyviai patys viską sutvarkė“, – kalbėjo A. Vanagienė.

Viena iš vyresnių šventės dalyvių Vanda Raicevičienė įvertino: buvę smagu. „Gerai, kad turime savo kapelą. Žadėjo ir šokius surengti tiems, kuriems per 30“, – šypsojosi daukšaitiškė. Alma patvirtino, jog kaimo žmonės pageidauja tokių šokių. Beje, Daukšaičiuose 40 moterų – našlės ir tik 4 vyrai – našliai.

O liaudišką muziką daukšaitiškiai dievina: renginiuose jiems reikia tik gyvos muzikos. Todėl ir turi savo kapelą. Išsikovojo, kad Kultūros skyrius finansuotų pusę etato vadovui. Savo noru susibūrusiems muzikantams Viktorui ir Kęstučiui Toleikiams, Zenonui Vainiui, Liudui Rumšai, Povilui Vyganauskui vadovauja Jaroslavas Barabuška. Savo kaimo kapelą kviečiasi ir jubiliejinius gimtadienius švenčiantys daukšaitiškiai.

A. Vanagienė pridūrė, jog per Užgavėnes bendruomenės nariai aplanko garbaus amžiaus žmones, nepajėgiančius ateiti į kaimo centre šurmuliuojančią šventę. Ir Trys Karaliai įžengia į jų trobas. „Vyriausio, šimtmetį bebaigiančio daukšaitiškio Prano Šertvyčio duktė teiravosi, kodėl jo šiemet neaplankė Trys Karaliai. Betgi pirmadienis – nepalanki diena, ir mes nesurengėme šių eitynių“, – apgailestavo pašnekovė.

Be naudos sau

A. Vanagienė ir V. Toleikis dirba, kaip reta, sutartinai. Abu pasidaliję darbus: Viktoras – ūkiškus, Alma generuoja idėjas, tvarko dokumentus. V. Toleikis prisipažino seniūnaičiu tapęs kaimo žmonėms neleidus nesutikti. Taigi skambiau pasakius, vykdo pilietiškumo pareigą. Savo pavaduotoju jis vadina Z. Vainių, bet yra būrys pagalbininkų: pastarojo sūnus Dovydas, Silvestras Jančiauskas, Antanas Vanagas, Algis Šliaužys, Z. Žąsytienė, Rolandas Eglynas, Darius Alminauskas, seniūnaičio sūnūs Kęstutis ir Mindaugas bei kiti. Ir visgi ne visi kaimo žmonės įsivaizduoja, kad galima dirbti už ačiū. Kai kurie paprašyti padėti kartais seniūnaičio paklausia, už ką jis algą gauna. Betgi nei jis, nei bendruomenės pirmininkė naudos iš visuomeninės veiklos neturi. „Be atlyginimo dirbu, ir dar dėl bendruomenės reikalų turiu išlaidų už telefoną, kurą, kurių man niekas nekompensuoja“, – šyptelėjo V. Toleikis. Beje, abu su Alma pasidžiaugė, kad problemas spręsti visuomet geranoriškai padeda Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

Jie kalbėjo apie kaimą, gerus pokyčius. „Mūsų kaimas sensta, bet netuštėja“, – teigė pašnekovai. Beje, mokykloje mokosi 76 mokiniai, iš kurių 12 ikimokyklinukų.

Kartėlio nuosėdos liko po girliandos vagystės nuo šventinės eglės. Piktadarys neišaiškintas ir pasiūlius 100 litų. Betgi sakoma, kad nėra to paslėpta, kas nebūtų atrasta. Daukšaitiškiai guodžiasi, kad tai vienintelė vagystė kaime. O kai kas viliasi, jog vagišius – ne vietinis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių