Ketvergiškiai nepaliauja kovoti už savo gerovę
Ketvergiai – viena iš didžiausių Dovilų seniūnijos gyvenviečių, besiplečiančių Klaipėdos pašonėje. Tačiau naujakurius trikdo kaimynystėje esančios taršios įmonės ir iškilsiančios naujos. Bendruomenės aktyvistai daug energijos išeikvojo kovodami dėl savo gerovės. Naujakuriams sunku suvokti, jog kaime reikia daug kuo patiems pasirūpinti. Ir džiaugtis tenka nedidelėmis permainomis.
Pyksta, bet kuriasi
Ketvergiuose gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 600 žmonių, tačiau gyvena ir nedeklaravusiųjų. Traukia naujakurius ši vieta kaip medus – pridygo gyvenamųjų namų kvartalų, nors kaimynystėje – smarvę skleidžiantys Dumpių valymo įrenginiai, kelios taršios įmonės. Sovietmečiu pradėjęs veikti Kalvių žvyro karjeras „neužmigdytas“ ir dabar: gyvenvietės centre smulkinamos įvairios statybinės atliekos. Bendruomenė pyksta dėl čia veikiančių taršių įmonių.
Neramu ketvergiškiams ir dėl kaimo viduryje iškilsiančio krematoriumo.
Ketvergių bendruomenės aktyvistai sukilo į kovą dėl savo gyvenimo gerovės. Jie domisi, ar veikiančios įmonės laikosi įstatymų, ar nepažeidžiami gyventojų lūkesčiai turėti švarią aplinką. Ir nebelieka laiko grožėtis netoliese plytinčiu Šernų mišku, vingiuojančia Minija, pasidžiaugti gyvenvietės viduryje esančiu Kalvių karjeru, kuriame pagal projektą „Natura 2000“ saugomos upinių žuvėdrų perimvietės.
Vienintelė paguoda, kad gyventojai buvo išgirsti – sudaryta Vyriausybinė komisija minėtoms problemoms spręsti. Pasak Ketvergių bendruomenės pirmininkės Rasos Kuzavienės, išvadose patvirtinta, jog ketvergiškių susirūpinimas pagrįstas.
Vieni gražinasi, kiti reikalauja
Regioninis kelias padalijo Ketvergių kaimą į senąjį ir naująjį. „Beveik prieš 20 metų pradėjus dirbti čia buvo keliolika sodybų, plytėjo ūkio laukai“, – rodė Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė. Dabar gyvenvietė sparčiai plečiasi – dygsta gyvenamųjų namų kvartalai. Vieni naujakuriai puoselėja ne tik savo sodybos aplinką, bet ir gražina valdiškos žemės ruožą – kelkraštį. Pjauna žolę, pasodina dekoratyvinių augalų, gėlių. Akį traukia išgražintas gyvenamųjų namų kvartalas „Kalvių pakrantė“. Malonu žvalgytis Liepų gatvėje. Tvenkinio gatvės gyventojai inicijavo ir savo lėšomis prisidėjo asfaltuojant gatvę.
Seniūnė gyrė supratingus ketvergiškius, puoselėjančius grožį ir už savo sklypo ribos.
Tačiau ne visi pasirūpina tvarka – kartais atliekas išmeta už tvoros. Arba skambina į seniūniją, kad nupjautų kelkraščius. „Betgi tam pinigų seniūnijai neskirta – tik įteisintoms viešosioms erdvėms, kurios Ketvergiuose užima nemažus plotus, – dėstė N. Ilginienė. – Iš kokių pinigų tvarkyti? Tenka verstis iš skirtų kelių priežiūrai, bet tada turime kai ko atsisakyti: mažiau greideriuoti, žvyruoti, taisyti duobių. Esame įkaitai.“
Seniūnės pagalbininkė – seniūnaitė
Kai kurie tušti sklypai apžėlę – jų savininkai, anot seniūnės, tik laukia, kada galės brangiau parduoti. „Patys nesitvarkydami reikalauja tvarkyti kelią“, – pastebėjo R. Kuzavienė. „Trūksta kai kuriems žmonėms sąmoningumo, jiems sunku prisitaikyti prie kaimo gyvenimo“, – piktinosi Kęstutis, Ketvergiuose gyvenantis nuo 2005 metų. Seniūnės manymu, per mažos baudos apsileidėliams.
Ogi naujakuriai nežino, kas ta seniūnija, kur kreiptis dėl iškilusių problemų. Seniūnė atkreipė dėmesį, kad jos didelė pagalbininkė – R. Kuzavienė. Ši kelerius metus buvo Ketvergių seniūnaitijos seniūnaitė, o pastaruosius porą metų – ir bendruomenės pirmininkė.
„Seniūnaitė perduoda gyventojams seniūnijos informaciją, kartu sprendžia iškilusius klausimus, pataria įvairiose situacijose, – džiaugėsi N. Ilginienė. – Žinias iš jos žmonės priima lengviau.“
Seniūnė apgailestavo, jog neįmanoma gi susipažinti su visais Ketvergių gyventojais, nes jie dirba. „Bet kiekvienoje gatvėje turiu žmonių, kuriems galiu pranešti žinią, pasitarti“, – sakė N. Ilginienė.
Aikštelėje – net vilkikas
Praėjusį rudenį Ketvergiuose įrengus žaidimų aikštelę, šiemet ji tapo traukos centru. Pasak R. Kuzavienės, čia renkasi mamos su vaikais, jaunimas – ir dieną, ir vakarais. Seniūnijos rūpesčiu pastatyti du suoliukai, o vienas – pagal projektą. Ji kalbėjo, jog atsiras ir treniruoklis suaugusiesiems.
N. Ilginienės teigimu, seniūnija gautas lėšas skiria išliekamajai vertei kurti, o ne vienkartinei pramogai, pavyzdžiui, renginiui.
Šalia žaidimų aikštelės bendruomenė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, bet vieną rytą R. Kuzavienė išvydo nakvynei vietą čia pasirinkusio vairuotojo vilkiką. Gyvendama šalia šios viešosios erdvės ji pastebi šiukšlintojus ir iš karto praneša feisbuke apie pažeidėjus ir paragina juos, kad šiukšles išsineštų. „Valytojų kaime nėra – tvarkytis reikia patiems“, – sakė Rasa.
Parduotuvė atidaryta – trūksta darželio
Sparčiai besiplečiančiuose Ketvergiuose, priemiestinėje gyvenvietėje, iki šios vasaros vidurio niekada nebuvo maisto prekių parduotuvės. O tai, kad ji buvo reikalinga kaip trokštančiam vanduo, pasitvirtino nepraėjus nė porai mėnesių nuo „Gaberos“ atidarymo. Šią parduotuvę, priklausančią „Aibės“ tinklui, naujose patalpose atidarė Mindaugas ir Asta Samoškos.
Erdvi, gausus ne tik maisto prekių pasirinkimas, patrauklios kainos – ketvergiškiai negali atsidžiaugti. „Labai pagerino kaimo gyventojų padėtį, – patikino R. Kuzavienė. – Čia sukurtos kelios darbo vietos.“
Pasak parduotuvės vedėjos Lilianos Leparskaitės, prekių apyvarta didelė, nes nuolat yra pirkėjų, ne tik ketvergiškių – ir pravažiuojančiųjų.
Dabar seniūnė susirūpinusi, kad čia reikia įrengti pėsčiųjų perėją. Akis bado šalia parduotuvės apleistas, apžėlęs sklypas, kuriame stūkso gal prieš dešimtmetį iškilęs originalios architektūros pastatas, kuriame niekada nevyko jokia veikla. O juk galėtų įrengti vaikų darželį, kurio taip pat reikia šioje gyvenvietėje. Ketvergių pagrindinėje mokykloje per ankšta – susirinko 270 mokinių. R. Kuzavienės teigimu, dviejose klasėse mokosi po 17 pirmokėlių.
Ketvergiai plečiasi – daugėja gyventojų, didėja jų poreikiai. Tačiau visus patenkinti sudėtinga: iš kur paimti lėšų?
Virginija LAPIENĖ
