Ant ko laikosi Judrėnai?

Atokios Judrėnų seniūnijos žmonėms dažniau pasiseka pasidžiaugti ypatinga dovana – sniegu. Kai lankėmės prieš šventes, jis dengė laukus, o šerkšnas puošė medžius. Šiame fone įspūdingai atrodė miestelio centre spindinti kalėdinė eglė. Senbuviai judrėniškiai nebėdojo dėl šlapių metų ar kylančių kainų. Daugumai svarbiau bendrystė, nuoširdumas, tikėjimas ir viltis.

Laukia pigesnių prekių

Judrėniškiai gali rinktis, kur pirkti sviestą ar duoną: nuo neatmenamų laikų veikiančioje Gargždų kooperatyvo parduotuvėje ar prieš 25 metus Gintauto Martinkaus įkurtoje. Abi išsilaiko, nors žmonės ir niurna, jog įvedus eurą kainos kyla kaip ant mielių – nei algos, nei pensijos niekaip nepasiveja. Antai sviesto gabalėlis – 2,05 euro. Argi kas už jį mokėjo beveik 7 litus?

„Pas mus kai kas pigiau nei prekybos centruose, – pastebėjo pardavėja Nina Dargienė, čia dirbanti 17 metų. – Žmonės laukia akcijų. Akcinių prekių užsisakau daugiau, kad nepritrūkčiau. Štai sviestas kainuos 1,55 Eur.“

N. Dargienė pastebėjo, jog paskutiniaisiais metais daugiau nuperkama pieno produktų. Vadinasi, sumažėjo melžiamų karvių laikytojų, tačiau parduodančiųjų pieną supirkėjams dar yra.

Į parduotuvę užsukęs vyras kalbėjo apie šlapius metus, kad ne visi ūkininkai spėjo sudoroti derlių, net dumplainiai pranyko, o pomidorus anksti užpuolė ligos. „Užtat baravykų netrūko, o gruodžio viduryje dar galėjai rasti voveraičių“, – sakė pašnekovas. Ir pridūrė, kad švenčių stalui užteks visko.

Apie 30 metų Judrėnuose gyvenančiai N. Dargienei smagu matyti gražiai sutvarkytą miestelio centrą, kad gyventojai puoselėja savo sodybų aplinką. Tačiau žmonių pastebimai mažėja, tuo pačiu ir pirkėjų. N. Dargienė prasitarė, jog šie metai jai buvę sunkūs, nes renovavo savo namus.

Judrėniškio G. Martinkaus parduotuvėje dirbo sūnus Tomas. Jis patikino, jog kainomis parduotuvės nekonkuruoja. Bet pripažino, jog mažėja pirkėjų – važiuoja į prekybos centrus. Visgi šių metų apyvarta panaši kaip ir ankstesniais metais. „Gal nupirko mažiau, bet kainos išaugusios“, – svarstė T. Martinkus.

Tačiau Tomui šie metai laimingi. Jis įsigijo namus Dauparuose, susilaukė pirmagimės, kuriai 3 mėnesiai. Ir pridūrė, jog laimingas ir jo tėtis Gintautas, nes sulaukė antrosios anūkėlės.

Džiaugtis gamtos dovanomis

Tautodailininkė Irena Viliutė pasitiko nuoširdžiai šypsodamasi. „Geri metai buvo. Visko prisiauginau. Užtenka man 115 eurų pensijos“, – patikino ji. Užtenka ne tik jai – prisiaugino saulėgrąžų, kurias barsto ant palangės ir džiaugiasi, kiek čia sukinėjasi paukštelių. „Geri metai buvo. Duok, Dieve, kad ir kiti tokie būtų“, – pakartojo menininkė ir pajuokavo, jog Gaidžio metais labai gražų gaidį turi, kurį verta nufotografuoti. Ir šunelis namuose amsi, tarsi pranešdamas apie artėjančius Šuns metus. Nuo Kazimierinių tautodailininkė pradės skaičiuoti 75-uosius metus.

Praėjusią žiemą I. Viliutė Gargždų krašto muziejuje surengė personalinę savo tapybos darbų parodą. Bet šiemet tapė mažai – taupė akis.

Ji džiaugėsi, kad labai rūpinasi seniūnas Zigmantas Siminauskas. Užtenka tik paprašyti, ir viską padaro. „Ir kodėl jis taip rūpinasi? Bet visi seniūnijos darbuotojai draugiški“, – kalbėjo I. Viliutė.

Ji prisipažino, kad džiaugiasi viskuo, ką gamta dovanoja. „Sniegas – tikra dovana. Kaip baltas popieriaus lapas – gali įsivaizduoti, ką nori, – kalbėjo menininkė. – Pavasaris linksmas, užgriūva su savo balsais, rudenį liūdesys – nutyla tie balsai. Nenorėčiau gyventi krašte, kur nėra keturių metų laikų. Jei sugebi džiaugtis gamtos dovanomis – esi laimingas.“

Senbuviai randa kalbą

„Esame labiau nutolę nuo Gargždų nei kitos seniūnijos, bet esame vieningi, savo būryje labai draugiški“, – tvirtino Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų skyriaus renginių organizatorė Vilija Budvytienė. Ji patikino, kad šiemet atliko viską, ką planavo, tačiau neslėpė, jog į renginius sukviesti žmones vis sunkiau. „Reikia asmeniškai prašyti, siųsti SMS žinutes, o mano tėvukai, būdavo, patys eidavo į kultūros namus“, – pasakojo Vilija, judrėniškė nuo gimimo. Ji savo gyvenimą kuria gimtajame kaime. Beje, šiemet svarbus įvykis šeimoje – ištekėjo dukra Greta.

Gimtuosiuose Judrėnuose Vilijai gera. „Didelė dalis judrėniškių čia gimę ir užaugę. Taigi pažįstami nuo mažų dienų, randame kalbos susirinkę, – kalbėjo V. Budvytienė. – Visiems judrėniškiams neblogi šie metai buvę. Na tai kas, kad skundžiasi, jog trūksta pinigų – ir kitur jų trūksta. Ne piniguose laimė ir džiaugsmas, o bendrystėje, nuoširdume, paprastume. Kviečiu visus – išeikim iš namų, pabūkim kartu. Juk kas mėnesį po renginį kultūros namuose. Vyksta edukaciniai užsiėmimai – dalijamės tuo, ką mokame. Mano pagalbininkai – jaunimas, kurie šoka, dainuoja, groja. Judrėniškiai sako, jog nėra gražesnių koncertų nei saviškių.“

Sulauks kokybiškesnio vandens

Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas nebėdojo, kad nepastebimai prabėgę metai buvę prasti. „Normalūs, – tvirtino jis. – Ūkininkams šlapi, bet kitiems neblogi. Esame ant kalvos, tai nedaug apsemtų rūsių.“

Tačiau demografinė situacija nėra linksma. Šiemet Judrėnų seniūnijoje įregistruoti 5 naujagimiai, o 10 gyventojų palydėta anapilin. Išvykimą į užsienį ilgiau nei pusmečiui deklaravo 6 gyventojai. Į seniūniją atvyko 20 naujakurių (ir emigrantų). Iš viso seniūnijoje gyvena apie 700 gyventojų.

Seniūnas džiaugėsi, kad AB „Klaipėdos vanduo“, vykdanti projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Judrėnuose“ pradėjo darbus. „Tiems, kas neturėjo vandentiekio ir kanalizacijos, ir norėjo įsirengti, tinklus atveda iki sklypų ribos, o kitur rekonstruoja“, – pasakojo seniūnas.

Pasak Z. Siminausko, Judrėnuose didelė problema dėl vandentiekio – gyventojai skundėsi, jog daug geležies geriamajame vandenyje. „Bus įrengta nauja technologija, kuri pagerins jo kokybę. Žmonės to labai laukia. Daug nuostolių dėl kasinėjimų nebus – bendrovė dirba labai tvarkingai. Taigi nėra ko bėdoti – gerų pokyčių bus ir kitąmet. Ir džiugių – valstybės šimtmečio minėjimas, apie kurį jau šiemet mąsto judrėniškiai.