Aplinkos ministro „žaliadienis“ rajone
LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tęsia „žaliadienių“ – gyvų susitikimų su valdininkais, gyventojais – tradiciją. Vakar lankėsi Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje buvo apipiltas pačiais įvairiausiais klausimais. Vienus domino vykstanti daugiabučių renovacija, atliekamų darbų kokybė, kitus – soduose gyvenančiųjų aktualijos, trečius – apleistų statinių problema.
Priedermė – formuoti politiką
Nors dabar atostogų metas ir ministerija susitikimus su gyventojais vykdo rečiau, į Klaipėdos rajoną Aplinkos ministerijos delegaciją atviliojo parlamentaro Petro Gražulio ir pačios rajono Savivaldybės kvietimas. Progos susitikti su ministru nepraleido būrelis Savivaldybės tarybos narių, Administracijos skyrių vedėjų, tačiau gyventojų buvo vienas kitas. Ministras A. Trečiokas šmaikštavo, kad tai rodo, jog situacija nėra bloga, skundų mažai. „Važinėjame po Europą, susitinkame su Europos ministrais, gvildename įvairias problemas. Mes galime džiaugtis savo gamta, švaria aplinka. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad galime nuleisti rankas. Jei neskirsime tam dėmesio, neprižiūrėsime pramonės ir verslo, nešviesime žmonių, greitai galime virsti šiukšlynu“, – svarstė K. Trečiokas. Jis pastebėjo, kad dažniausiai nesutarimų kyla būtent su pramonės įmonėmis dėl jų taršos ir pan.
Viena iš svarbiausių ministerijos priedermių – formuoti politiką, sudarinėti įvairius aprašus, taisykles, vykdyti reguliavimą ministro įsakymais. „Šiuo metu esame užsiėmę Infrastruktūros bei Architektūros įstatymais. Mūsų iniciatyva jau yra pakeistas ir dar bus tobulinamas Teritorijų planavimo įstatymas, kuris jau palengvino atitinkamų institucijų darbą“, – dėstė aplinkos ministras.
Neringą atiduos Klaipėdai?
Tarybos narys Albinas Klizas piktinosi, kad Klaipėdos rajone akis bado pastatai vaiduokliai. Vienas toks yra Priekulėje, tai buvusi pradinė mokykla, kuri privatizuota ir apleista. Pastatas stovi važiuojant Drevernos link. „Nemalonu sakyti, bet tai akmenukas į Savivaldybės daržą“, – atsakė K. Trečiokas. Anot jo, teisės aktų yra pakankamai, kad Savivaldybė galėtų kontroliuoti situaciją dėl apleistų pastatų. Paprastai užtenka savininką, turto valdytoją įspėti, nubausti, ir reikalai pajuda.
Susirinkusiesiems rūpėjo ir Neringoje statomi, o po to griaunami statiniai. Vieša paslaptis, kad tokia situacija, kai savininkams už nugriautus pastatus reikia atlyginti žalą, Neringos savivaldybę stumia į bankrotą. Ministras teigė, jog įvyko kaip įvyko, galbūt buvo neatsakingi pareigūnai, kurie išdavė leidimus: „Tačiau nenoriu nieko kaltinti ir baksnoti pirštu. Jei reikės nugriauti ir kitus pastatus, kurie galimai yra neteisėtai pastatyti, tai iš biudžeto prireiks dar apie 20 mln. Eur. Iš kur juos paimsim? Valdininkų ambicijos, pražiūrėjimas sudaro tokias problemas. Neringa nebankrutuos. Mes pajuokaujame, kad ją seniai laikas prijungti prie Klaipėdos.“
Dar vienas Tarybos nario A. Klizo klausimas buvo visiškai nesusijęs su aplinkosaugos sritimi: „Viduryje baltos dienos grobiami Norvegijos vaikai ir niekas piršto nejudina. Sarmata. Vaikus iš mūsų vagia, o mes tylime.“ Tačiau šiuo klausimu K. Trečiokas galėjo išdėstyti tik savo asmeninę poziciją, anot jo, tai nesąmonė, šiuo klausimu turi užsiimti rimti teisininkai, Užsienio reikalų ministerija.
Sodai nepritaikyti gyventi
Susitikime su ministru neapsieita ir be soduose gyvenančiųjų problematikos. „Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad visuomeninės reikmės keliai turi būti perduoti valstybei ar savivaldybei. Tačiau šis procesas nevyksta“, – atkreipė dėmesį Tarybos narė Andžela Šakinienė. „Labai lengvas klausimas. Turbūt turite moterišką intuiciją, nes praėjusiame Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimą – mūsų ministerijai patikėta parengti programą dėl kelių perdavimo. Iš tiesų tai pareikalaus nemažai lėšų. Lengva nebus. Juk sodai nuo seno buvo skirti laisvalaikiui, daržovių auginimui ir pan. Esu matęs tragiškų reginių, kai vyksta gaisras ir namelis nuo namelio užsidega, o gaisrinei net nėra galimybės privažiuoti. Sodai yra nepritaikyti gyventi žmonėms“, – apibendrino K. Trečiokas, kuris akcentavo, jog, nepaisant visko, situacija bus sprendžiama.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas palietė renovacijos pritvinkusį pūlinį. Pasak jo, konkursai statybos darbams turėtų būti skelbiami pagal parengtą renovacijos techninį projektą, kuriame jau numatyta, kaip konkretus namas turi atrodyti, medžiagų kiekiai ir pan. Šiuo metu taip nėra, tad statybininkai, užsakydami projektus, reikalauja pigesnių medžiagų, dėl to ateityje gali nukentėti kokybė. Ministras užtikrino, kad ateityje tvarka bus tobulinama.
Dar tą pačią dieną K. Trečiokas susitiko su VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojais, domėjosi komunalinių atliekų tvarkymo aktualijomis. Taip pat lankėsi Kretingalėje, Karklėje. Apie visa tai – kituose „Bangos“ numeriuose.
