Asmeninės patirtys atvėrė kasdienybės palaimą

Pamaitinti savo širdį paskutinį liepos savaitgalį gausus būrys žmonių susirinko Kretingalės seniūnijoje įkurtame „Vinetu kaime“. Čia jau antrus metus iš eilės vyko muzikos ir tantros festivalis „Prema“. Žinomi saviugdos treneriai, dvasios mokytojai susirinkusiesiems vedė įvairias praktikas, kurių tikslas – susipažinti su savo tikruoju „aš“, išgryninti savo prioritetus ir su dėkingumu mėgautis gyvenimo teikiamomis privilegijomis.

Sąmoningumo keliu – po sukrėtimų

Festivalio organizatorius – Žydrūnas Brencius, meditacijos ir tantros namų „Mahamudra“ (išvertus iš sanskrito kalbos „mylėjimasis su visata, palaimos būsena“) Klaipėdoje įkūrėjas. „Vedu įvairius užsiėmimus, meditacijas naujokams ir pažengusiems, jogą, tantros praktikas ir t. t.“, – savo veiklą trumpai apibūdina pašnekovas.

Anot jo, festivalis „Prema“ yra neatsitiktinis: „Matau, kas vyksta tarp žmonių: kas antra šeima skiriasi, šaltas tarpusavio bendravimas, paviršutiniškumas. Daugelis turi baimę parodyti negatyvias emocijas, neva tada nemylės, atstums, tačiau iš tiesų vyksta priešingi dalykai. Jei dalijamės tuo, kas mus skaudina, tai mus suartina. Tantra yra atėjusi iš Rytų, tačiau tai tik pavadinimas. Iš esmės tantra yra apie mūsų santykius: santykį su gamta, su žmogumi, mama, tėčiu, vaikais ir pan.“

Ž. Brencius atviras – pats sąmoningumo kelią atrado po asmeninių sukrėtimų. „Prieš 20 metų išsiskyriau su žmona. Man buvo labai sunku kokius šešerius metus, pirmuosius ypač. Kėliau klausimus, iš kur ta kančia, kodėl taip skauda. Pradėjau medituoti, lankiau įvairias mokyklas, perskaičiau kokius 300 knygų, susipažinau su daug stiprių dvasinių mokytojų, mokiausi įvairiose pasaulio šalyse. Ir prieš kokius 10 metų suvokiau, kad geriausiai save galiu realizuoti tantros srityje, kuri apima viską. Juk labiausiai mes tobulėjame per santykį su kitais. Tantroje labai daug kontakto su kitais žmonėmis, žiūrėjimo į akis, kas drebina patirtas nuoskaudas, kurios buvo išgyventos vaikystėje, paauglystėje, visa tai veda transformacijų link. Ne pinigai, ne valdžia, garbė, šlovė, pripažinimas mums svarbiausia, o santykiai, atsakymas į klausimą, ar esu mylimas. Dedu visas pastangas, kad žmogus jaustų meilę ir skleistų meilę“, – uždegančiai kalbėjo „Premos“ organizatorius.

Santykiai su tėvais – pamatas

Dvasinio ugdytojo kelią pasirinkęs Ž. Brencius įsitikinęs, kad žmogaus gyvenime labai daug lemia santykiai su tėčiu ir mama. Tai, anot jo, yra šaknys visų mūsų laimėjimų ir pralaimėjimų. „Santykis su mama atsakingas už namų šilumą, už santykius su savo antrąja puse. Santykis su tėčiu – tai mūsų karjera, pinigai. Labai gaila, bet 90 proc. žmonių važiuoja pas savo tėvus iš pareigos, nors patys sau dažnai to nepripažįsta. Ne veltui yra sakančiųjų, jei nori augti dvasiškai, būdamas brandžiame amžiuje pagyvenk su tėvais. Tada pamatysi, ką reiškia dvasingumas“, – neabejoja Ž. Brencius.

„Premoje“ šiemet, nepaisant to, kad tuo pačiu metu vyko Jūros šventė, buvo 30 proc. daugiau žmonių nei pernai. „Žmonės šypsosi ir dėkoja, man tai – neapsakomas džiaugsmas. Padėti kitam – didžiulė dovana“, – šypsodamasis kalbėjo „Premos“ puoselėtojas.

Jau pusę metų prieš festivalį jis derino „Premos“ programą, kvietė profesionalius lektorius ir praktikus. Dalyviams buvo vedamos meditacijos, jogos užsiėmimai, su Dao tantros praktikomis supažindino Edita Esenku ir Vytas Lu. Viktorija Šopagaitė atskleidė rebefingo (tai cirkuliacinis giluminis kvėpavimas, pranajogos forma) naudą. Apie moteriškos energijos centrus ir jų veiklos harmonizavimą kalbėjo Gintarė Davainienė. Savigydos trenerė Patricija Kvaselytė vedė širdį atveriančią kakavos ceremoniją, o Laurynas Kavoliukas pristatė įgalinimo praktikas. Norintieji išbandė ir vadinamąjį gyvenimo žaidimą „Lila“.

Užspaustos emocijos – ligų šaltinis

Emocijų paleidimo per šokį ir kvėpavimą praktiką vedusi P. Kvaselytė „Bangai“ pasakojo, kad „Vinetu“ kaime labai tinkama atmosfera tokio pobūdžio festivaliams. „Žmonės čia atvažiuoja ne tik pailsėti, bet ir kažką atrasti savyje. Susipažinti su savo vidumi. Nuo to pradeda keistis gyvenimai“, – įsitikinusi P. Kvaselytė, pati transformacijos galią pajutusi savo kailiu. Iki 25 metų ji teigia patyrusi tiek, kiek kiti per visą savo gyvenimą neišgyvena. Skaudžios netektys, praradimai, pašlijusi sveikata vedė pokyčių link. „Dabar galiu drąsiai teigti, kad pasitelkus kvėpavimo praktikas, meditacijas galima pasveikti. Žmogus pats sau yra medicina, tik pažindinantis su savimi įmanomi teigiami perversmai. Nereikia jokių vaistų, viską turime savyje, tereikia pakeisti keletą proto programų, o tai padaryti padeda praktikos“, – dėstė pašnekovė.

Anot jos, žmogus, pradėjęs ugdyti savo asmenybę, naujai pamato tiek save, tiek aplinką. Gali kritiškai įvertinti faktus, jausmus, kitų žmonių (dažniausiai šeimos) įdiegtas programas, įsitikinimus. Tada jis gali rinktis savo kelią, mintis, išsilaisvina. Pagaliau išdrįsta gyventi taip, kaip nori, kalbėti tai, ką jaučia, ir laisvai mąstyti.

Patricija įsitikinusi, kad mūsų kūnas – tarsi emocijų žemėlapis. Tačiau visos emocijos kyla iš proto, mūsų galvose įdiegtų programų, nusistatymų. Nemokant paleisti emocijų kyla įtampa, kuri lemia ligas. Žmonės blogos savijautos priežasčių dažniausiai ieško tik kūne, tačiau žymiai daugiau lemia jų emocinė būklė.

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių