Atsigręžkite į save ir neapykantos kalbą „išgyvendinkite“ iš savo pasisakymų
Žiurkė, politinė prostitutė, lerva, šlykšti stora boba, višta, gaišena, vagis, spuogas ir t. t. – čia apie mane tokius „meilius“ komentarus rašė internetiniai komentatoriai po straipsniais. Surastumėte vaizdingų epitetų, kuriais buvau apibūdinta anoniminių „žinovų“. Esu sulaukusi pasiūlymų išsioperuoti savo apgamą ant kaktos, kurį turiu nuo gimimo ir man jis visai netrukdo.
Esu sulaukusi užuominos susitvarkyti savo dantis, kurie neprimena holivudinės šypsenos, bet savo funkciją puikiai atlieka. Davė suprasti, kad neatitinku išvaizdos „standarto“. Tyčiojosi, kad esu kilusi iš kaimo ir jau savaime suprask – „ne lygis“. Ir ką? Mano teisių, orumo, garbės tada negynė nei policija, nei prokuratūra.
O kreipiausi ne kartą… Turiu atsakymus. Ne kartą prašiau teisėsaugos institucijų nustatyti komentatorių IP adresus, o portalų iš viešos erdvės pašalinti mano garbę ir orumą žeminančius, tikrovės neatitinkančius komentarus. Jaučiausi labai įskaudinta…
Deja, portalai atsisakydavo pateikti informaciją policijai apie komentatorius motyvuodami asmens duomenų apsauga, teise į nuomonę ir portalų nuosavybės teise į informaciją.
Prokuratūra atsakydavo, kad esu viešas asmuo ir mane galima vadinti kaip nori, nes komentatoriai išreiškia savo nuomonę, o ji gali nesutapti su mano savęs vertinimu. Apie mano Konstitucinę teisę civiline tvarka ginti savo garbę ir orumą institucijos nepagalvojo, nors atsisakydami suteikti prašomą informaciją atėmė iš manęs galimybę ginti savo garbę ir orumą teisme. Ieškinyje juk neparašysi atsakovu „komentatorius, išvadinęs mane…“
Bylinėjimuisi buvo gaila imti šeimos pinigus. Prisimenu, kaip pirmą kartą, kai jūs mane išrinkote į Klaipėdos miesto tarybą, vicemeras A. Šulcas manęs tribūnoje klausinėjo žodžių reikšmių, kai buvau siūloma kandidate į Etikos komisijos pirmininkus.
Prisimenu, kaip už nugaros „garbūs“ ilgamečiai miesto politikai šnibždėjosi ir svarstė, iš kur aš čia tokia, t. y. „ne tokia brokuota“ atsiradau. Man ar mano kolegei tarybos narei pradėjus kalbėti vicemeras imdavo kudakuoti, knarkti, loti, duodamas suprasti, kad esame niekas…
Taip, neturiu įtakingų tėvų politikų, kurie „rožėmis“ nuklotų man politinę karjerą, nežinau politinių užkulisių, nepažįstu įtakingų verslininkų, kurie mane „prastumtų“ į garbingą poziciją, bet tai nereiškia, kad esu mažiau verta laimės, meilės, sėkmės, karjeros…
Nesuskaičiuočiau, kiek kartų žliumbiau grįžusi namo, todėl puikiai suprantu, ką jaučia žmogus, kai iš jo tyčiojasi, žemina jo garbę ir orumą.
2019 m. tapau Atviros visuomenės piliete ir pelniau apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. Jūs mane nominavote, nors tikrai nesijaučiau verta šio apdovanojimo.
Yra tekę mokytis užsienyje su įvairių rasių tautinėmis mažumomis ir pačiai būti tautine mažuma, imigrante svečioje šalyje. Yra tekę patarnauti buityje turtingiems asmenims, valyti jų namus ir pan.
Niekada neteko girdėti jokių žeminančių komentarų iš užsieniečių. Pas mus labai toleruojama patyčių kultūra. Svarbu, kad ją taiko asmenys, turintys būti visuomenei pavyzdžiu…
Esu labai tolerantiška ir niekada neskirsčiau žmonių į „vertus“ ir „nevertus“ būti laimingus, mylimus, sėkmingus, protingus ir pan., tačiau pastaruosius Laisvės partijos ir Seimo valdančiosios daugumos veiksmus vertinu kaip bandymą įstatymais suvaržyti kitokią nuomonę turinčių Lietuvos piliečių Konstitucines teises ir laisves.
Sutinku, kad žmogaus orumą ir garbę žeminantys komentatoriai turi būti tramdomi, tačiau ne tokiais būdais…
Aušrinei Armonaitei ir kitiems kolegoms noriu palinkėti atsigręžti į save ir neapykantos kalbą „išgyvendinti“ iš savo pasisakymų.
Šimtą kartų įsitikinau posakio „Kaip šauksi – taip atsilieps“ galia.
Ligita GIRSKIENĖ
LR Seimo narė
