Avys švarino ne tik Svencelę

A. Miežanskas atlyginimą užsidirba padedamas avių.

Antanas Miežanskas avininkyste susidomėjo prieš dešimtmetį. Kelerius metus mėsinių avių auginimas buvo jaunos šeimos verslas. Tačiau dėl pokyčių asmeniniame gyvenime jis ėmėsi netradicinio projekto. Avys tapo landšafto „tvarkytojomis“, uždirbančiomis atlyginimą. Šią vasarą ūkininko banda švarino prieigas prie kopų Neringoje, taip pat Svencelėje. Jo manymu, avių augintojai galėtų šią paslaugą siūlyti ir kitose seniūnijose.

Landšaftą „tvarkė“ švelniavilnės

Vilnietis A. Miežanskas šią vasarą su avių banda smagiai praleido Svencelėje. Šis pamario kaimas jį traukia dėl puikių sąlygų buriuoti.

Pavasarį nusipirkęs 200 Vokietijos juodgalvių ir merinosų, jas atsigabeno tiesiai į Svencelę. Antanas prisiglaudė pažįstamo klaipėdiškio sodyboje kaimo pakraštyje. „Čia – darbas ir pomėgis“, – linksmai ištarė A. Miežanskas, įgijęs drabužių dizainerio specialybę, bet tapęs ūkininku. Beje, jo tėvas – spalvotos fotografijos pradininkas, mama – dailininkė tekstilininkė.

A. Miežanskas prisipažino, jog gyvenimas padiktavo teikti netradicinę paslaugą. „Mano projektas – landšafto tvarkymas avių pagalba: ten, kur neįmanoma panaudoti techniką ar įrangą, avys ne tik nugraužia žolę, nuskabo krūmynus, pasmerkdamos juos sunykti, bet ir sutrypia žemę, išlygina kurmiarausius“, – paslaugos esmę atskleidė Antanas.

Pasak ūkininko, Kuršių nerijoje retinami medžiai, kad atsivertų kopos ir jomis galėtų grožėtis poilsiautojai. Su Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija jis susitarė, jog avių banda ganysis iškirstoje laukymėje, kad ši neužželtų. Taigi 45 juodgalvės ir merinosai švarino plotus netoli Nidos oro uosto, o pusantro šimto – Svencelėje. Šios nugraužė 15 hektarų dirvonų. Avių pagalbos prireikė verslininkams, sodybų šeimininkams.

„Atlyginimą užsidirbau avių pagalba“, – šyptelėjo A. Miežanskas.

Siūlo netradicinę paslaugą

Šį projektą jis vykdo 3 metus. Anksčiau avis ganė Utenos ir Molėtų rajonuose, privačiuose plotuose. Ūkininkas apgailestavo, jog sunku pakeisti žmonių mąstymo stereotipus: avys priėdė, sočios, tai kodėl mokėti už ganymą? „Bendrauju su šiuolaikiškais žmonėmis. Verslininkai suvokia, kad už paslaugą reikia sumokėti, o vyresniems žmonėms sunku, – sakė Antanas. – Betgi reikia plotą aptverti elektriniu aptvaru. Žinoma, jei nenori investuoti į elektrinį „piemenį“, gali ganyti pats. Vakarų šalyse populiaru piemenims ganyti avis su šunimis.“ Beje, vienintelis A. Miežansko pagalbininkas – Australijos aviganių Kelpie veislės šuo.

Jo manymu, pavyzdys, kai atviroms vietoms palaikyti Kuršių nerijoje pasitelktos avys, galėtų įkvėpti ir kitas savivaldybes. „Juk daug yra neprižiūrimų parkų, skverų – šiuos skrupulingai „tvarkytų“ avys. Jų augintojai galėtų siūlyti nuganyti sunkiai prieinamas vietas – krūmynuose, šabakštynuose. Seniūnijos galėtų parengti projektus, pritraukti europinių lėšų“, – samprotavo ūkininkas.

Šiuo metu A. Miežanskas pardavinėja savo veislines avis po 600–800 Lt. Ūkininko teigimu, jas perka prakutę gyventojai, turintys sodybas su erdviomis teritorijomis.

„Avys – mano darbas ir gyvenimo būdas“, – sakė ūkininkas, anksčiau Kretingos rajone vertęsis mėsine avininkyste, dabar ūkininkauja nenorėdamas prisirišti prie vietovės.

„Įdomi ir šviesi buvo ši vasara: susipažinau su įdomiais žmonėmis Nidoje, bendravau. Svencelė – puiki vieta mano pomėgiui buriuoti, – džiaugėsi Antanas. – Aš nesu kaime sėdintis piemuo, kuriam rūpi tik avys ir pievos.“