• 5 gruodžio, 2021
|

Balsėniškius ūkininkus veda optimizmas

Balsėnuose, Veiviržėnų seniūnijoje, kelią į ūkininkų Ged­mintų sodybą rodo nuotaikinga šiaudinių žmogeliukų trijulė. Įkurdinta prieš 16 metų, ji tapo neatsiejama sodybos dalimi, simboliu šeimos stiprybės, padėjusios įveikti juodžiausias negandas ir, pasinaudojus europine parama, sukurti vieną stambesnių rajone pieno ūkį. Jį puoselėja kelios čia gyvenančių ūkininkų kartos.

Spalvinga mėšlo talpykla

Vėjo, lietaus ir sniego apgadinta šiaudinė kompozicija kasmet atnaujinama. Jau keliolika metų šiaudiniai žmogeliukai spinduliuoja čia gyvenančių žmonių optimizmą ir gerą nuotaiką dovanoja riedantiesiems pro šalį. Neretai jie stabteli ir fotografuoja neįprastą kompoziciją.

„Mums nereikia pasakoti, kaip rasti mūsų vienkiemį – užtenka pasakyti, jog reikia sukti pro šiaudinius žmogeliukus. Tai smagus ženklas“, – šypsojosi ūkininkė V. Gedmintienė.

Šioje sodyboje gyvena ir ūkininkauja trys kartos.

„Kol aš būsiu gyvas, visad atnaujinsiu žmogeliukus“, – pažadėjo Pranciškus Razutis, Vidos tėvas.

„Mūsų šeimai netekti jų – tarsi trobą nugriauti“, – ištarė pastarojo žmona Vanda Razutienė.

Ūkininkų sodyboje yra daugiau linksmų ženklų, bylojančių, jog čia gyvenantys žmonės stengiasi kurti gražesnę aplinką, kad būtų smagiau patiems ir aplinkiniams. Ant šienainio ritinių didžiulėmis raidėmis užrašyta „Nusišypsok“. O šalia – keistas statinys su nupieštomis dviejų karvučių galvomis ir užrašu „Eko ūkis“. Spalvingai išmargintas fasadas traukia prašalaičių akį. Jie teiraujasi, kodėl čia pastatyta palapinė… Ir niekas nesupranta, jog tai išgražinta skysto mėšlo talpykla, pradėjusi veikti prieš metus. V. Gedmintienė pasakojo, kad prieš 5 metus pastačius naują karvidę ir mėšlo rezervuarą, kurio talpa buvo 1 500 kub. m, ilgainiui padaugėjo gyvulių ir jo nebeužteko. Todėl šalia atsirado naujas statinys – 2 000 kub. m skysto mėšlo rezervuaras. „Šie statiniai buvo iš skirtingų medžiagų: pirmasis iš nerūdijančio metalo, o šis – betoninis, todėl sumanėme pastarąją išmarginti, kad būtų spalvingiau. Pakvietėme vaikinus, mokančius piešti grafičio technika. Jie nupiešė juodmargių galvas, užrašė „Eko ūkis“, o mums beliko išmarginti likusią sienos dalį“, – pasakojo ūkininkė.

Išeina paskutinės karvės

V. Gedmintienės ekologinis ūkis, kuriame yra 120 melžiamų karvių ir 132 prieaugliai, išaugo iš tėvų Vandos ir Pranciško Razučių sukurto ūkio. Razučiai, auginę 5 vaikus, nemažai gyvulių laikė ir kolūkių metais, tiesa, slapstydami miške, nes buvo leidžiama turėti tik vieną karvutę ir prieauglį. Iširus bendrovei, priglaudė kelias telyčias, ir banda padidėjo. Per 20 metų ūkis išaugo, sustiprėjo, atsirado nauja karvidė su modernia įranga, mėšlidės, ūkininkai įsigijo žemės ūkio technikos. Vadovavimą iš tėvų perėmė duktė Vida. Dabar ūkininkė valdo 260 ha žemės.

V. Gedmintienė akcentavo, jog plėsti ūkį padėjusi europinė parama: dalyvavusi 5 rėmimo programose. Paskutinioji – mėšlo talpyklos statyba. Vida, zooinžinierė, kalbėjo, jog ūkininkavimas – sunkus darbas, bet jai prie širdies. Juk nuo vaikystės tarp gyvulių sukiojosi, kaip ir dukra Kristina, dabar jaunoji ūkininkė.

Vida kalbėjo nesitikėjusi, kad teks perimti tėvų ūkio vairą. „Juk šeimoje esame 5 vaikai. Bet sesuo ir 3 broliai išvyko į Norvegiją. Įsikūrė, gerai uždirba ir nebeketina grįžti. Tik atostogų parvyksta – ne žemės ūkyje dirba – turi galimybių pailsėti“, – pasakojo ūkininkė.

Ji apgailestavo, kad Europos Sąjunga ir mūsų šalies valdžia per vėlai atkreipė dėmesį į šeimos ūkius. „Greitai iš kaimo išvyks paskutinis darbingas žmogus. Lietuvoje liks pensininkai ir Seimo nariai. Jau dabar sunku žemės ūkyje pasamdyti darbininką. Dauguma žmonių įprato gyventi iš pašalpų – mokesčių mokėtojų pinigų“, – atsiduso V. Gedmintienė.

Ji liūdnai konstatavo, kad iš Balsėnų kaimo smulkiųjų ūkelių išeina paskutinės karvės. Pasak ūkininkės, žmogui laikyti karvę – didelė prabanga: samdyti techniką pašarui pagaminti bei kitos išlaidos.

V. Gedmintienė nesutinka su valdžios nuomone, kad šeimos ūkius sustiprintų kooperacija. „Neįsivaizduoju, kaip mes, aplinkiniuose kaimuose gyvenantys ūkininkai, naudotumėmės bendrai įsigytu traktoriumi, kas jį remontuotų“, – samprotavo ji.

Uždirba daugiau nei profesorius

Šiame šeimos ūkyje dirba trys kartos. Neseniai jaunojo ūkininko ekologinį ūkį įregistravo Gedmintų duktė Kristina. Ji valdo 63 ha žemės, puoselėja augalininkystę ir gyvulininkystę. Ji laiko prieauglį. Šiuo metu 26 telyčaites, kurių amžius nuo 1 mėnesio iki 2 metų. K. Gedmintaitė, baigusi visuomenės sveikatos studijas, dirba darželyje. Ūkininkavimo raštingumo ji įgyja iš senelių ir tėvų. „Jų patirtis – man pati geriausia mokykla“, – teigė jaunoji ūkininkė.

Šeimos nariai pasiskirstę pareigas. Pasak V. Gedmintienės, tėvas Pranciškus atsakingas už smulkų technikos, pastatų remontą, o vyras Gedas – už žemės ūkio techniką. Vida – ūkio vadybininkė, dukra Kristina – buhalterė, ūkio planuotoja, aplinkos tvarkytoja.

Anot vyriausios ūkininkės V. Razutienės, jų šeimos ūkis – viso gyvenimo darbas. O kas paveldės? V. Gedmintienės teigimu, tai priklausys nuo bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 metais, europinės paramos.

Užsiminus, jog kalbama, kad ūkininkai uždirba daugiau nei profesorius, Vida atsakė: „Ūkyje ranka rankon dirba visa mūsų šeima. Tik sunkaus šeimos narių komandinio darbo dėka mes dirbame pelningai. Susiklosčius situacijai, darbų vienas kitam nestumdome. Jeigu lietus ant nosies, sėdu į traktorių ir važiuoju vežti grūdus. Arba Kristina, senolis“, – kalbėjo pašnekovė.

Ūkininkė sakė, jog ateityje nebežada plėsti ūkio, o tik įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrengti siloso tranšėjas, atnaujinti fermos įrangą. „Gyvename nesidairydami atgal, bet žvelgdami į ateitį, džiaugdamiesi kiekviena nugyventa diena“, – šypsojosi Vida.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių