Birutė Grybauskaitė: visko papasakoti neįmanoma. Reikia patirti

Legendine kūno kultūros mokytoja kelioms gargždiškių kartoms buvusi Birutė Grybauskaitė šiemet atšventė garbingą 80-ies metų jubiliejų. 57-erius iš jų pedagogė pašventė dabartinei Gargždų „Minijos“ progimnazijai, anuomet – pirmajai mieste mokyklai. Prisimindama gražiausius savo gyvenimo metus pašnekovė patikina, kad atsukus laiką gyvenimą pakartotų lygiai tokį, kokiu mėgavosi visus aštuonis dešimtmečius: su nutrūktgalviškomis kelionėmis, didžiule atsakomybe ir sportinių pergalių teikta euforija.

Išsaugojo ryšį su auklėtiniais

Prieš porą mėnesių sukaktį šventusi jubiliatė sulaukė gražaus buvusių auklėtinių dėmesio – ją sveikino kelios mokinių laidos. Pedagogė dar nepraleido nė vieno 1976-ųjų metų abiturientų laidos susitikimo, o jie rengiami kas penkmetį. Ji džiaugiasi išsaugojusi ryšį: „Jei kviečia, vadinasi, mokiniams maloni mano draugija.“

Tačiau kukliai save pristatanti pedagogė išties turi kuo pasigirti – pradedant sportiniais laimėjimais, baigiant mokyklos istorijos metraštininkės vardu. Juk visiškai su „Minija“ ji atsisveikino tik prieš dvejus metus, savo puoselėtą kraštotyros muziejų perdavusi dabartinei pedagogų kartai.

Mokytojaudama sporto salėje ji praleido arti penkiasdešimties metų.

Žemaite netapo

Į Gargždus B. Grybauskaitė atvyko baigusi Kauno kūno kultūros institutą gavusi paskyrimą. Aukštaitei kaunietei pirmasis įspūdis apie Gargždus buvo nekoks. Miestas pasirodė ne tik klaidus ir tuščias – nemažai rūpesčių pridarė žemaičių kalba. „Pamenu keistus žodžius, kad kažkieno ilgi „rėitā“, ar kad lengva šokti su „žekėm“. Vis klausdavau vaikų, ką tai reiškia. Keistai skambėjo žodžiai „etam nomėi“, „varinatis“, „lėitus līn“, „kūlē šlomp“. Tarmiškai ir po tiek metų nekalbu. Draugės juokiasi, kad žemaitiškai mane ir nupirkti galima“, – juokėsi pedagogė.

Labiausiai tinklinį mėgusi mokytoja mokė visų bazinių sporto šakų. Rodydama mokyklos muziejui perduotas nugalėtojų taures, B. Grybauskaitė patikino, kad kiekvienos istorija svarbi ir aplaistyta prakaitu. Bene didžiausių pasiekimų ji kartu su mokiniais ar mokytojais pasiekė sovietmečiu. Kompleksinėse spartakiadose mokykla dažnai pelnydavo pirmąsias vietas, o mokyklos mergaičių komanda kadaise pirmąją vietą pelnė net respublikinėse varžybose.

Vaikus ugdė kelionėse

Ilgametė pedagogė mokinių autoritetą pelnė ir nenuolaidžiu elgesiu. Ugdytiniai nesipriešindavo žiemą varomi sportuoti į lauką ir dėl to išmoko čiuožti slidėmis. Auklėtoja lankydavosi savo mokinių namuose, o šie prieš tai skubėdavo išsikuopti – gi mokytoja gali ir spintą patikrintiǃ O B. Grybauskaitė patvirtina spintas išties tikrindavusi – nužvelgdavo, kaip mokinys tvarkosi, kur laiko knygas. Jai yra tekę ir vaistinėje apsivogusius mokinius gėdinti, ir iš rūsių besisvaiginančius traukti.

Tačiau B. Grybauskaitė buvo svajonių auklėtoja tiems, kurie mėgo keliauti. Maskva, Leningradas, Baltarusija, Latvija, Lenkija, Estija – miestai ir šalys, kurias sovietmečiu ir jau nepriklausomoje Lietuvoje išnaršė mokiniai. Valčių turizmu pedagogė su mokiniais mėgavosi Palūšėje, Ignalinos rajone. „Norėjau, kad vaikai ne tik sausai mokslus „kaltų“, bet ir prisiminimų turėtų. Aktyviai gyvenau dėl vaikų ir su vaikais“, – džiaugėsi pašnekovė.

Tačiau tik dabar ji prabyla apie atsakomybės naštą. „Pailsėdavau tik tada, kai sėkmingai grįždavome į namus – visi sveiki, gyvi. Įtampą jausdavau nežmonišką, nes nuolat reikėjo saugoti, kad nenuklystų, nenuskęstų. Tuomet suaugęs žmogus tarp jų būdavo vienas – aš. Džiaugiuosi, kad mano nurodymus vaikai priimdavo be pykčių“, – drąsa nesiskundė pedagogė.

B. Grybauskaitė su draugėmis aplankė egzotiškas Kubą, Mongoliją, Vietnamą ir kitas šalis. Dabar keliones Birutė išmainė į žemiškesnį malonumą – sodą, kurį puoselėja su drauge Adele.

Mokyklos metraštininkė

Šešerius metus – nuo 2007-ųjų – B. Grybauskaitė puoselėjo ir mokyklos muziejų. Jis įkurtas pradinių klasių korpuse. Prašymą surašyti „Minijos“ istoriją ji iš direktoriaus išgirdo artėjant mokyklos 50-mečiui. Juk buvo viena geriausiai pamenanti mokyklos kūrimąsi. Be to, pavydėtinai pareiginga. Pedagogė viliasi ateinančioms kartoms tada surašiusi visų buvusių pedagogų pavardes, surinkusi straipsnius spaudoje, nuotraukas. Prieš tai metraštininku tapti niekas nesiryžo. Istorinių segtuvų muziejuje susidarė keletas. Tačiau medžiagą rinkusi pedagogė dabar visiems dalija patarimą – kitoje nuotraukos pusėje nepatingėkite užrašyti įvykio metų.

„Minijos“ muziejuje apstu ne tik informacijos, bet ir neįkainojamo turto – sportinių ir kitokių trofėjų, inventoriaus, istorinių užrašų, linkėjimų. Čia saugoma ir pedagogei ypač brangus priminimas apie kraštotyrinėje ekspedicijoje laimėtą pirmąją vietą – kartu su mokiniais surinkta medžiaga apie Gargžduose gyvenusius žydus pelnė kelionę į Saremo salas.

Tačiau mokytoja apgailestauja, kad domėjimasis muziejumi niekada nebuvo didelis. Jis menkai įdomus vaikams ir patiems mokytojams. B. Grybauskaitė dėl to linkusi juos teisinti – gal trukdo laiko stoka? Visgi ji įsitikinusi, kad užėjęs bet kuris buvęs mokinys muziejuje netikėtai užsibūtų.