Brangiuose laukuose pernykštės kanapės įžiebė pasipiktinimą
Asociatyvi nuotr.: Pernykščio pluoštinių kanapių derliaus atolas.
Pernykštis pluoštinių kanapių derlius, kur ne kur vis dar styrantis Klaipėdos rajono laukuose, bado ne tik akis, bet bando ir vietinių ūkininkų kantrybę. Atkakliai įdirbdami kiekvieną savosios žemės lopinėlį, stigdami jos nuomoti už prieinamą kainą, kai kurie ūkininkai redakcijai liejo savo nuoskaudą. Jų teigimu, vietos žiniasklaidoje reklamavosi uždaroji akcinė bendrovė, siūliusi brangiai mokėti už žemės ūkio paskirties sklypų nuomą. Deja, kai kuriuose besiskelbiančios bendrovės išsinuomotuose plotuose esą tebesiūbuoja nesudorotas pernykštis pluoštinių kanapių derlius. Žemės ūkio paskirties nuomos kainų kilimas pradžiugino kai kuriuos nuomotojus, bet rajono ūkininkus nerealios kainos varo į neviltį ir kelia pasipiktinimą, nes nesutvarkyti pluoštinių kanapių plotai, jų pastebėjimu, nesulaukia kontrolierių dėmesio. Beveik dvigubai daugiau už nuomojamą hektarą siūlančios bendrovės atstovas atšauna, kad čia tik kai kurių ūkininkų, nenorinčių žmonėms mokėti daugiau, pavydas, o laukus esą jie sutvarko.
Glumina pakelta kartelė
Dar birželio pabaigoje gavome Klaipėdos rajono ūkininko (vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) laišką, kuriame rašoma, kad pernai buvo spausdinami skelbimai, esą patikima žemės ūkio bendrovė nuolat ieško žemės ūkio paskirties sklypų nuomai. Mokama 200 Eur už ha. Atsiskaitoma iš karto – geromis sąlygomis ir aukštomis kainomis viliojo skelbimo užsakovai.
„Tai sukėlė vieniems džiaugsmą (sklypų savininkams – nuomotojams), kitiems – (nuomininkams) skausmą. Vis dėlto nuomos kainos kartelė pakelta labai aukštai, dar atsižvelgiant į nepalankius orus, produkcijos supirkimo kainas, kurios pastoviai mažėja. Šis skelbimas yra kanapių augintojų, kurie, berods, augino nemažai ha Klaipėdos rajone. Ir šiuo metu (2020 06 11) buvę kanapių laukai nejudinami, žemė dirvonuoja. Labai keista, net dideli plotai kanapių derliaus tebėra nenuimti. Ši tema labai aktuali daugeliui Klaipėdos rajono gyventojų. Kokia situacija yra šiuo metu? Jūsų laikraštį skaito daug skaitytojų, nuo šios problemos paaiškinimo būtų atiduota tam tikra „duoklė“ kaimo žmonėms. Deja, Lietuvos ūkininkai (stambesni) dirba nuosavose žemėse – tik apie 30–40 proc.“, – rašė redakcijai ūkininkaujantis laiško autorius.
Po šio skaitytojo užduotų retorinių klausimų pavyko telefonu susisiekti su bendrovės, minėtos laiške, direktoriumi. Jis kategoriškai atsisakė duoti viešą komentarą (dėl to neminime konkrečių pavadinimų – aut. pastaba), nes, jo nuomone, skaitytojo laiške nėra tiksliai nurodyti išnuomoti laukai, kurių bendrovė turi įvairiose Klaipėdos ir Kretingos rajonų vietovėse daug. Tad argi visus prisiminsi – toks buvo pašnekovo argumentas. Be to, laisvoji rinka leidžianti pati reguliuoti žemės nuomos kainas, derlių jie esą nuimantys, už nuomą žmonėms sumokantys. Bendrovės atstovas samprotavo, esą bendrovė kai kurių ūkininkų nemalonę, matyt, užsitraukė todėl, kad siūlanti už žemės nuomą ženkliai daugiau nei buvo įpratę mokėti nuomotojams vietos ūkininkai.
Jei pranešite – tikrins
Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas atsakydamas į „Bangos“ paklausimą apie Klaipėdos rajono kai kurių ūkininkų „Bangos“ redakcijai išdėstytas mintis dėl žemės nuomos kainų dempingo ir nuomojamuose laukuose nesudoroto pernykščio pluoštinių kanapių derliaus informavo, kad pastebėjus apleistus deklaruotus laukus derėtų apie tai pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Viceministras atsakyme redakcijai teigė, kad tuomet būtų atlikta laukų patikra vietoje ir radus pažeidimų pareiškėjai, nevykdantys paramos skyrimo įsipareigojimų, būtų sankcionuojami. „Taip pat pranešame, kad Žemės ūkio ministerija apie deklaruojančius fizinius ar juridinius asmenis informacijos nekaupia ir ja nedisponuoja. Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie deklaruojamas augalų rūšis ir jų plotus yra vieša bei prieinama visiems, su ja galima susipažinti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto puslapyje adresu https://www.vic.lt/ppis/statistine-informacija/“.
Baigdamas komentarą „Bangai“ viceministras E. Viskontas primena, kad situaciją žemės nuomos sektoriuje reguliuoja rinka, todėl žemės nuomos kainos turėtų tenkinti ne tik norinčius ją išsinuomoti, bet ir ją nuomojančius asmenis, tad jos nusistovi tokios, kokios tenkina abi puses.
Rizikuoja dėl pelno
Skaitytojo laiške išdėstytas mintis apie viliojamai dideles žemės nuomos kainas ir paskui net nenuimamus derlius gvildenome su Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininku Vidmantu Buivydu. „Kalbėkime atvirai, juk žemės plotų naujų nepriauga, ta 
žemė yra jau išsidalinta. Sakykime, jei nori kokį didelį biznį pradėti, tai ieškai geros žemės, didelio ploto. Už šimtą eurų nė vieno skambučio nesulauksi, o jei pasiūlysi už hektarą dvigubai – susigundys žmonės. Bendrovė, skelbimuose gundžiusi keliais šimtais už hektarą, manau, rizikavo, tikėjosi didelio pluoštinių kanapių derliaus. Girdėjau, kad žmonės, kurie iš tos bendrovės išsireikalavo už žemės nuomą „į priekį“, pinigus gavo, o tie, kurių sutartis pasibaigė pasibaigus kalendoriniams metams – negavo“, – „Bangai“ komentavo V. Buivydas. Pasak jo, kartais ir jauni ūkininkai, stengdamiesi peršokti patyrusius, ilgiau ūkininkaujančius, griebiasi mokėti daugiau už žemės nuomą. Bet neperšokęs per tvorą, nesakyk op. Yra pavyzdys, kad ūkininkas siūlė rajone žemės nuomotojams už hektarą 150 eurų. Tačiau, anot V. Buivydo, kai kurios viltys gauti pelną nepasiteisino ir ūkininkas dėl pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų nevykdymo yra užstrigęs teismuose.
Įvertinti žemių naudą
Nerealios kainos už žemės ūkio paskirties žemės nuomą ūkininkaujantiems gali būti pražūtingos – įsitikinęs LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas. Jis atkreipia dėmesį, kad reikėtų pagaliau suvokti: išmokos yra ne žemės savininkams, o mokamos ūkininkams už negautą produkciją tam, kad jie galėtų palaikyti savo ūkius. „Kažkodėl žemės savininkai nuomodami plotus bando prisirišti būtent prie išmokų dydžio. Tai yra neįmanoma: jei ūkininkas už nuomą turi atiduoti išmokos dyžio pinigus, tai žemdirbį veda į bankrotą. Išmokų paramos negaunant ūkio vystymasis neįmanomas“, – perspėja V. Buivydas, kuris šia tema yra kalbėjęsis ir su LŪS pirmininku Jonu Talmantu, ūkininkaujančiu Kėdainių rajone. Pasak pastarojo, Kėdainiuose yra ūkininkų, kurie atsisako nuomotis už 150 eurų, kai tiek už hektarą paprašo žemės savininkai. O Kėdainiuose žemės geros! „Juk kitur žemių derlingumas yra žymiai prastesnis, tad ir žemės savininkai turi įvertinti, koks jų žemių naudingumas. Už pelkėtą, apleistą dirvą negali gi prašyti aukso gabalo“, – sako V. Buivydas. Jo nuomone, Klaipėdos rajone brangiausiai tenka už žemės nuomą mokėti tarp Klaipėdos ir Gargždų.
Sudaro metines sutartis
Kodėl skaitytojo laiške minėtoji bendrovė, kuri brangiai nuomojosi žemės plotus ir augintų pluoštinių kanapių derliaus nenuėmė, yra įvairiausių pasvarstymų. V. Buivydas patvirtino, kad pats matė didžiulius boluojančius laukus su pernykščiu derliumi. „Galiu tik pasvarstyti, kodėl taip atsitiko. Galbūt pluoštinių kanapių derlius neatitiko iš anksto sudaryto kontrakto sąlygų: pavyzdžiui, kokybės arba kiekybės reikalavimų. Tad jei užsakovas nebepirko jo kriterijų neatitinkančios produkcijos, brangiai žemę išsinuomojusiai bendrovei investuoti dar ir į derliaus, kurio niekam nereikia, nuėmimą nebeapsimoka. Kas žemės ūkyje vaikosi didelių ir greitų pinigų, labai daug rizikuoja. Žiauriai rizikuoja“, – įsitikinęs LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas. V. Buivydas neslėpė, jog ir jis buvo gavęs pasiūlymą auginti pluoštines kanapes. „Tačiau viską paskaičiavęs, apsvarstęs, priėjau prie išvados, kad dvi tonas maistinių avižų kuldamas ir parduodamas aš daugiau gaunu. Kas tiesioginį kontraktą dėl kanapių derliaus pardavimo yra sudaręs, gal pelną ir gauna, bet ne ūkininkas, kuris yra augintojas ir paskutinis grandyje“, – įžvalgomis dalijosi V. Buivydas. Jis pastebėjo, kad brangiai siūlydami už žemės nuomą tokie nuomotojai sutartį dažniausiai sudaro tik metams: taip jie pasitikrina, ar tas žemės plotas bus naudingas, ar bus geras derlius su pelnu, jei ne – ir nereikia. Tad vėl žemės nuomai ieško kitur. „Taip jie ir eina kaip skėriai. Jiems tai yra tik verslas, o ne ūkininkavimas. Jie ateina ir išeina sugriovę ūkininkų planus, rinkoje nusistovėjusią žemės nuomos kainą. Aišku, tai neigiamai veikia vietinius ūkius, mes neturime kur atsitraukti, mes gi čia ūkininkaujame. O jei dar pagalvoji apie Lietuvoje pastaruoju metu žemdirbiams sujauktą mokesčių sistemą – tai ūkininkams dabar tikrai yra labai įtempta situacija. Reikia jiems visiems palinkėti stiprybės, nes mokesčių našta akivaizdžiai padidėjo, šiais metais dar ne visi ūkininkai susigaudė, kaip smarkiai pasikeitė mokestinės prievolės“, – apibendrina V. Buivydas.
Pasigedo kontrolės dėmesio
Kol redakcija laukėme iš valstybinių institucijų atsakymų į minėtą ūkininko laišką, į redakciją paskambino kitas ūkininkas ta pačia tema. Žmogus redakcijai pasakojo, kad pats augina nedidelį plotą sertifikuotų pluoštinių kanapių, kad yra kontroliuojamas Augalininkystės tarnybos. Bet štai jis Endriejavo apylinkėse matąs kelių hektarų plotą, kuriame net rugpjūčio mėnesį vis dar nesudorotas pernykštis pluoštinių kanapių derlius. Žmogus sakė žinąs, jog tas didelis laukas yra išnuomotas brangiai už žemės nuomą siūlančiai bendrovei. „Tai kokią naudą turi tokie nuomotojai? O kur tokių apleistų laukų kontrolė, ar juos tikrina Augalininkystės tarnyba“, – piktinosi skambinęs į redakciją ūkininkas. Beje, jis paminėjo ir bendrovės pavadinimą, kuris sutapo su anksčiau skaitytojo laiške ta pačia tema minima.
Skambinusio į redakciją ūkininko skundą, kuriame buvo nurodytos konkretesnės lauko su pernykščiu nenuimtu derliumi koordinatės, persiuntėme atitinkamoms žemės ūkio tarnyboms patikrai.
Augalus įpareigojo sunaikinti
Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neužtrukdama patikrino ir rugsėjo 3 d. atsiuntė redakcijai atsakymą: „Pagal Jūsų 2020-08-28 pateiktą pranešimą apie nesutvarkytus UAB (pavadinimas redakcijai žinomas – aut. pastaba) pluoštinių kanapių pasėlių laukus Augalininkystės tarnybos Klaipėdos regioninio skyriaus specialistai 2020-08-31 atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad UAB priklausančiame lauke Endriejavo sen., kurio plotas 5,66 ha, auga savaime sudygusios pluoštinės kanapės. 2019 m. šiame sklype buvo auginamos pluoštinės kanapės ‘Futura 75’, iš kurių nuimtas sėklų, neskirtų sėjai, derlius, o likusios kanapių augalų dalys buvo susmulkintos šių metų pavasarį. 2020 m. minėtame lauke nebuvo sėjamos sertifikuotos pluoštinių kanapių sėklos (pasėlių deklaracijoje šis sklypas deklaruotas kaip juodasis pūdymas), todėl savaime sudygę pluoštinių kanapių augalai turi būti sunaikinti. UAB įpareigota sunaikinti pluoštinių kanapių augalus iki rugsėjo 15 d.“
Apie Endriejavo seniūnijos laukuose linguojančius pernykščių pluoštinių kanapių laukus po šio Valstybinės augalininkystės tarnybos rašto rugsėjo 9 d. telefonu kalbėjomės su seniūne Laimute Šunokiene. Ji patvirtino, kad tokį pluoštinių kanapių pernykščio derliaus lauką viename seniūnijos kaime tikrai yra mačiusi. Tą pačią dieną seniūnė nuvažiavo pažiūrėti, kaip tas laukas atrodo ir pranešė redakcijai: pasirodo, žemė jau sulėkščiuota. Taigi skaitytojų minėta bendrovė nelaukdama rašte nurodyto termino reagavo į Valstybinės augalininkystės tarnybos reikalavimą sunaikinti pluoštinių kanapių augalus.
Šiemet – be patikros
Paaiškėjo, kad vieno skaitytojo laiške ir kito skambutyje ta pati minima bendrovė Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos yra pateikusi 2020 m. bei 2019 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas. Pernai pateiktoje paraiškoje ši bendrovė deklaravo 172,97 ha pluoštinių kanapių plotą. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikta patikra (pozityvi). Pagal pateiktą 2019 m. paraišką, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, bendrovei buvo išmokėtos tiesioginės išmokos. 2020 m. bendrovė deklaravo 113,86 ha pluoštinių kanapių plotą, kuriems NMA patikra atlikta nebuvo. „Taip pat pažymime, jog parama už 2020 m. deklaruotus plotus dar nėra pradėta mokėti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą taikomos sankcijos pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014 – paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės.
Vadovaujantis Taisyklėmis, parama mokama už paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose deklaruotus ir dirbamus, paramos skyrimo kriterijus atitinkančius plotus, o kaip išmokėta parama yra naudojama, NMA šiuo atveju nėra aktualu“, – informuojama NMA Žemės ūkio paramos departamento rašte.
Greitai susižavėjus nusiviliama
Buvęs žemės ūkio ministras, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, supažindintas su skaitytojų nuomone apie galimai dirbtinai keliamas žemės ūkio paskirties nuomos kainas ir esą nenuimtą pernykštį pluoštinių kanapių derlių, sakė, kad dabar jau kiek atitolęs nuo konkrečių žemės ūkio reikalų. Tačiau, jo nuomone, šiuo metu Klaipėdos rajone vidutinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina už hektarą yra apie 120 eurų. „Aišku, kažkas moka mažiau, kažkas daugiau, bet 200 eurų dar nėra vyraujanti kaina Klaipėdos rajone, ateityje gal ir bus“, – svarstė meras. Ūkininkavimo patirties turintis rajono vadovas situaciją, kada pluoštinių kanapių derlius yra nenuimamas, pavadino tragedija. „Technologiniu požiūriu kanapės yra sudėtingas augalas. Net kai derlius yra nuimamas, persipynusių šaknų lieka žemėje. O jeigu derlius lieka net nenuimtas, po tokių nuomininkų vėl išnuomoti žemę – jau problema. Mat ūkininkui tokį lauką su viską veliančiais kanapių stiebais sutvarkyti reikės žymiai daugiau pastangų, daugiau indėlio reikės ir ją įdirbti. Žmonės turėtų įvertinti savo nuomojamos žemės pasekmes ir iš karto labai nesižavėti nerealiomis nuomos kainomis, gali būti, kad paskui nesutvarkytus plotus bus sunkiau pernuomoti“, – kalbėjo meras.
B. Markauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau ne kartą buvo tokių atvejų, kai susižavima kokių nors kultūrų auginimu, o paskui nusiviliama, nes lūkesčiai taip greitai neišsipildo, negaunamas tikėtasis pelnas dėl įvairių priežasčių. „Dabar stambieji ūkiai gauna 140–150 eurų išmoką – tad tokia suma negali padengti aukštų žemės nuomos kainų, vadinasi, reiktų prisidurti pardavus produkciją. Bet dėl kanapių realizacijos yra problemų, buvo tikėtasi papildomų pajamų, pavyzdžiui, iš kanapių sėklų aliejaus. Mačiau televizijos reportažą, kaip vienas ūkininkas norėjo gauti ES paramą perdirbimo įmonei statyti. Pasirodo, kanapių sėklų aliejus nėra pripažįstamas kaip žemės ūkio produktas, tad paramos skirti negalima. Taip lengvai tos reikalingos perdirbimo įmonės neatsiranda“, – samprotavo rajono meras.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. 2018 m. 182 augintojai deklaravo beveik 4 000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. 2019 m. pluoštines kanapes augino jau 273 ūkininkai, kurių deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekia 9 182 hektarus.
Pernai Klaipėdos rajone pluoštinių kanapių laukų iš viso deklaruota 190,33 ha, šiemet – 133,4 ha.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
