Choras „Rūtenė“ garsins Kretingalę Slovėnijoje
Kretingalės kultūros centre chormeisterė Gintarė Stankūnaitė vadovauja moterų chorui „Rūtenė“, kuris, transformavęsis iš mišraus „Rūtenio“, tęsia chorinio meno tradiciją miestelyje. Jos suburtos choristės garsina Kretingalės vardą ne tik Klaipėdos rajone, bet ir šalyje, o šį rudenį jos pirmą kartą koncertuos užsienyje – tarptautiniame chorų festivalyje Liublianoje, Slovėnijoje.
Garbūs profesijos palydovai
Kretingalės kultūros centras – chormeisterės G. Stankūnaitės pirmoji darbovietė. Save ji išbando ir pedagogikoje – miestelio pagrindinėje mokykloje dirba meninio ugdymo mokytoja. Iš Panevėžio kilusi Gintarė Klaipėdos universiteto Menų fakultetuose baigė chorinio dirigavimo studijas. „Džiaugiuosi, kad iš karto galėjau dirbti pagal savo profesiją, pritaikyti žinias, nes muzikinės studijos pareikalavo daug darbo. Esu laiminga, kad, laikant baigiamąjį magistrantūros egzaminą, teko dirbti ir su choru, ir su orkestru – ne visi studentai turi tokią galimybę. Įdomi patirtis“, – atskleidė G. Stankūnaitė.
Jos pirmasis chorinio meno krikštas buvo Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje. „Studijuojant magistrantūroje, šviesaus atminimo kunigas Liudvikas Fetingis leido man prisiliesti prie bažnyčios vaikų ir jaunimo choro „Berželis“. Džiaugiuosi sutikusi šį garbų žmogų, – kalbėjo chormeisterė. – Kitas mano mokytojas – a. a. Stanislovas Vasiliauskas. Tai buvo puikūs profesijos palydovai: nežinau, kas būtų buvę, jeigu ne jie. Mūsų rajone vokalinių ansamblių yra, o chorų nedaug.“
Pasak G. Stankūnaitės, chorinėje muzikoje daug darbo reikia: lavinti balsus, būti kolektyve, derintis vieniems prie kitų, lankyti repeticijas – visa širdimi atsiduoti chorui. Ir choristų turi būti ne mažiau kaip šešiolika. Chore „Rūtenė“ dainuoja iki 18 moterų. Jo vadovė Gintarė labai džiaugėsi, kad tiek susirenka. „Kokios atsidavusios mūsų dainininkės – laisvalaikiu ateina į repeticijas, kurios vyksta du kartus per savaitę. O juk dabar pavasaris, prasideda darbymetis soduose ir daržuose. Šis pavasaris itin įtemptas“, – kalbėjo chormeisterė.
Tęsia chorinę tradiciją
Kretingalės choro „Rūtenis“ istorija prasidėjo miestelio bažnyčioje, kur choristus anuomet subūrė šviesaus atminimo mokytojas S. Vasiliauskas.
Kretingalės kultūros namuose įsidarbinusią renginių organizatorę G. Stankūnaitę jis pakvietė į chorą. Chorvedė nuėjo į repeticiją, nes buvo įdomu susipažinti, kas vyksta Kretingalėje. „Supratau, kad savamoksliui chorvedžiui reikia pagalbos – chorinis menas sudėtingas, ir pasilikau, – atskleidė Gintarė. – Atėjau 2009 metų sausį, tuomet bažnytinį chorą papildė daugiau dainininkų – išsiplėtė iki 28 dalyvių. Nusprendėme keisti jo statusą: „Rūtenis“ tapo Kretingalės bendruomenės choru. Tikėjausi, jog bus didesnės galimybės tobulėti, pasieksime geresnių rezultatų.“
Bendruomenei parengus projektą, choristai įsigijo koncertinius rūbus. Jie pradėjo ruoštis Dainų šventei – intensyviai repetavo. „Per kelis mėnesius pasirengėme – dieną naktį apie tai galvojau, o žmonės labai norėjo, – prisiminė choro vadovė. – Per atrankos apžiūrą komisija išklausė ir atvėrė vartus į Dainų šventę.“
G. Stankūnaitė kalbėjo, kad S. Vasiliauskas, pedagogas, kultūros darbuotojas, šviesulys, gili asmenybė, daug nuveikęs savo miesteliui, mokėjęs bendrauti su žmonėmis. „Stebėjau jį ir mokiausi – aš buvau ką tik baigusi studijas, – sakė ji. – Supratau, kad per muziką turiu įkvėpti žmones: jeigu jie pajuto, kad tu myli muziką, gyveni, alsuoji tuo, tai priima ir pasitiki. S. Vasiliauskas mokėjo mylėti žmones.“
Daina sujungia ir išlaisvina
G. Stankūnaitė Kretingalės chorui vadovauja 16 metų, bet iš pradžių kelerius metus dirbo visuomeniniais pagrindais – buvo tik pomėgis. Renovavus Kretingalės kultūros centrą, mišrus choras „Rūtenis“ tapo jo veiklos dalimi. Tačiau gyvenimas keitėsi – choristai amžėjo, išėjo. 2023 m. „Rūtenis“ tapo „Rūtene“, nes liko vien tik moterys. Atėjo naujų dainininkių – moterų choras atsinaujino.
G. Stankūnaitė subūrė ne tik miestelio, bet ir aplinkinių kaimų moteris, kurios atsidavusios chorui. Ji stengiasi choristes motyvuoti akcentuodama: „Mes galim!“ „Daina – saviraiška, galimybė atskleisti save. Ir terapija: ateina moterys susirūpinusios dėl nesėkmių darbe, nusiminusios, o padainavusios užmiršta negandas. Užlieja energija, kasdienybė nutolsta – atsiduria kitame pasaulyje, pabendrauja, pasišnekučiuoja ir išeina nušvitusios“, – kalbėjo choro vadovė. Repertuare – chorinės klasikos kūriniai, liaudies dainos ir šiuolaikinė muzika.
Moterų choras dalyvauja Kretingalės miestelio šventėje „Raskis rasoj“, dainuoja tradicinėje bendruomenės vakaronėje „Pabūkim kartu“. „Mums garbė giedoti „Tautišką giesmę“ valstybinių švenčių minėjimuose, koncertuoti didžiausioje miestelio šventėje „Viena šeima – viena tauta“, – atskleidė Gintarė.
Ruošiasi koncertui užsienyje
„Rūtenė“ dalyvavo jubiliejinėje Lietuvos 100-mečio Dainų šventėje. Iki šiol prisimena, kokia palaima su choristais iš visos šalies Vingio parke traukti dainą. Nepamirštamos akimirkos, kai transliuojant renginį per televiziją Dainų šventės vedėjai padavė mikrofoną kretingališkei choristei Jurgitai ir suteikė galimybę kreiptis. Užtraukusią žemaitišką dainą kretingališkę palaikė ir kitų chorų dainininkai.
Kelerius metus „Rūtenė“ kviečia į Kretingalės bažnyčioje organizuojamą chorų šventę „Vilties pavasaris“. Jame koncertuoja kolektyvai iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos. Šį pavasarį chorinės dainos čia vėl sklis. Pasak G. Stankūnaitės, nelengva organizuoti šį koncertą – atvyksta dideli kolektyvai, o erdvės bažnyčioje nėra daug.
Kretingalės choras 7 kartus dalyvavo Vakarų Lietuvos krašto Dainų šventėje. Šią vasarą ji vyks Klaipėdoje, Jono kalnelio saloje, – bus įdomi patirtis. Pernai „Rūtenė“ dalyvavo muzikos festivalyje-konkurse „Vasaros šokis 2025“, kuris skirtas kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio atminimui, ir užėmė antrąją vietą. Šiemet vėl ruošiasi šventei – ir ne tik šiai. Kretingalės choras spalio mėnesį miestelį ir rajoną garsins Slovėnijoje, tarptautiniame chorų festivalyje „We are singing Liubljana 2026“. „Jis suburs įvairių pasaulio šalių chorus ir suteiks galimybę koncertuoti išskirtinėse erdvėse. Vienas koncertas vyks Liublianos muzikos akademijos salėje – profesionalioje, puikia akustika pasižyminčioje aplinkoje. Tačiau įspūdingiausias festivalio akcentas – baigiamasis koncertas Postojnos urvo koncertų salėje. Tai unikali erdvė po žeme, kur garsas sklinda itin stipriai, o aidas gali trukti net iki 6 sekundžių. Salėje telpa 10 tūkst. klausytojų, todėl dainavimas šioje vietoje yra išskirtinė ir nepamirštama patirtis“, – kalbėjo G. Stankūnaitė.
Ji džiaugėsi, kad „Rūtenė“ galės ne tik koncertuoti, bet ir susipažinti su kitais pasaulio chorais, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir tobulinti savo meistriškumą kartu su patyrusiais chorinės muzikos specialistais. Dabar tenka ne tik intensyviai repetuoti, bet ir ieškoti rėmėjų kelionei.
Virginija LAPIENĖ
Egidijaus LISOVOJAUS nuotr.
