Darbdaviai ieško kvalifikuotų darbuotojų
Nedarbas Klaipėdos rajone sausio pradžioje siekė 5,1 proc. – vienas iš mažiausių tarp šalies savivaldybių. Pernai užregistruotas 4 991 darbo neturintis gyventojas – daugiau nei ankstesniais metais. Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 170 darbo rinkai besirengiančių rajono gyventojų. Praėjusiais metais rajone užregistruota 40 laisvų darbo vietų.
Naujas statusas
Darbdaviai skundžiasi, jog trūksta darbuotojų, o, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai užregistruota 35 551 darbo neturintis Klaipėdos apskrities gyventojas (18,3 proc. daugiau nei užpernai), iš jų 4 991 iš Klaipėdos rajono – 5,7 proc. daugiau nei anksčiau.
Pernai liepos mėnesį priėmus Užimtumo įstatymo nuostatas, susijusias su darbo ieškančių asmenų statuso nustatymu pagal pasirengimą darbo rinkai, iki sausio mėnesio Užimtumo tarnyboje registruota 170 darbo rinkai besirengiančių asmenų iš Klaipėdos rajono. Pasak Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento administracijos vyriausiosios specia-listės Aušros Kaluzevičienės, dalis klientų nėra pasiruošę grįžti į darbo rinką dėl įvairių kliūčių, trukdžių. Šiems žmonėms būtina padėti kompleksiškai sprendžiant jų įsidarbinimo problemas. „Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, jiems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir, bendradarbiaujant su savivalda ir kitais socialiniais partneriais, ieškoma būdų pašalinti įsidarbinimo kliūtis“, – atskleidė A. Kaluzevičienė. Šis statusas suteikiamas asmeniui, stokojančiam socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti; kai šis turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; jam apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis; neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbą; turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.
Dauguma – be profesinio pasirengimo
Sausio pradžioje Užimtumo tarnyboje registruota 170 rajono gyventojų, besirengiančių darbo rinkai. Jie gyvena įvairiose seniūnijose, bet daugiausia Veiviržėnų (36 gyventojai), Gargždų (34), Priekulės (21). Vidutinis jų amžius – 53 metai, moterų ir vyrų – po lygiai. Apie 68 proc. besirengiančiųjų darbo rinkai neturi profesinio išsilavinimo. Beveik pusė besirengiančių darbo rinkai asmenų stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, 8 proc. priversti prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį, 11 proc. apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 39 proc. neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbą, 12 proc. varginami įvairių priklausomybių.
Pasak A. Kaluzevičienės, besirengiančių darbo rinkai asmenų įsidarbinimo kliūtims šalinti pasitelkiama Užimtumo didinimo programa, kurią įgyvendina rajono Savivaldybė. Nuo praėjusių metų gruodžio 30 d. įsigaliojo Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo pakeitimai. „Užimtumo didinimo programos bus peržiūrimos ir atnaujinamos, numatomos priemonės ir paslaugos, padedančios spręsti darbo rinkai besirengiančių asmenų kliūtis užimtumui. Šį statusą turintiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba sprendžiant problemas, trukdančias įsidarbinti. Jei kliūtys užimtumui sudėtingos, Savivaldybėje bus formuojama atvejo vadybos komanda, glaudžiai bendradarbiaujama su seniūnijomis, Užimtumo tarnyba, nevyriausybinėmis organizacijomis“, – dėstė A. Kaluzevičienė.
Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje su besirengiančiais darbo rinkai asmenimis dirba atvejo vadybininkas, kuris šios grupės asmenims skiria daugiau dėmesio, intensyviai konsultuoja, padeda ieškoti sprendimų. Atvejo vadybininkas glaudžiai bendradarbiauja su Savivaldybe, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasak A. Kaluzevičienės, paslaugas klientams jau teikia Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, šiemet bus bendradarbiaujamasu LR Raudonuoju Kryžiumi, rajono Paramos šeimai centru.
Neatsilikti nuo darbo rinkos poreikių
Sausio pradžioje Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 40 laisvų darbo vietų Klaipėdos rajone. Apie pusė jų skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų darbuotojams. Siūloma įsidarbinti stogdengiams, elektrikams, metalinių konstrukcijų montuotojams ir kitiems.
Praėjusiais metais taip pat apie 64 proc. registruotų laisvų darbo vietų skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų darbuotojams. Laisvų darbo vietų specialistams ir įstaigų tarnautojams bei nekvalifikuotiems darbininkams registruota mažiau nei pageidaujančiųjų dirbti.
Pasak A. Kaluzevičienės, pernai įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas ar kompetencijas apsisprendė 290 rajono gyventojų – beveik 3 kartus daugiau nei 2021 m. „Paramos mokymuisi priemonės labiausiai prisideda prie darbo rinkos prob-lemų mažinimo. Labai svarbu neatsilikti nuo šiuolaikinių darbo rinkos poreikių, kurie vis labiau orientuoti į skaitmenizaciją, inovacijas, žaliąjį kursą ir kita. Todėl šiemet ypatingas dėmesys bus skiriamas mokymuisi pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, bus siūloma įgyti IT sektoriaus, inžinerijos, duomenų analitiko ir kitas perspektyvias kvalifikacijas bei kompetencijas“, – atskleidė A. Kaluzevičienė.
Priemonėje gali dalyvauti tiek darbo neturintys, tiek dirbantys asmenys. Norintieji mokytis aukštos pridėtinės vertės profesijų gali rinktis iš visų patvirtintų programų, kurias galima rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainės skiltyje „Mokymai“.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
