Daržovių augintojos gailisi, o ji džiaugiasi

Laigių kaime Endriejavo seniūnijoje daržininkystės ūkį kelerius metus puoselėjanti Damulių šeima šiemet planuoja anksčiau pateikti vartotojų stalui reikalingų žalumyninių daržovių krepšelius. Buvę miestiečiai savo pasirinkimu stebina aplinkinius, bet jie ūkininkavimu nenusivylė: kaupia patirtį, atranda naujovių.
Atviri naujovėms
Buvę klaipėdiškiai Kristina ir Aurimas Damuliai nesigaili prieš kelerius metus „įsikinkę“ į daržininkystės vežimą. Pavasariui įsibėgėjant, ūkiškų rūpesčių daugėja. „Bunda gamta, o kartu su ja – ir mes, – šypsojosi Kristina. – Šiuo metu planuojame, matuojame, skaičiuojame, kur, ką ir kiek sėti.“ Šeima daržoves augina dviejuose hektaruose, daugiausia augina bulvių ir morkų.
O daržovių sėja jau prasidėjusi. Pirmiausia pasėjo paprikas, nes šios ilgai dygsta, ir jau sudygusios. Išlindę ir porai. Ūkininkė kasdien apžiūri savo daigyną. Kovo pradžia – laikas ir pomidorus sėti. Šiemet Kristina sugalvojo auginti vazoninius pomidorus. Ne tik juos – žemuoges, bazilikus ir juos komponuoti. „Gal vietoj gėlių mamoms tiktų ši dovana per Motinos dieną? – svarstė K. Damulienė. – Pasistatai ant palangės ar balkone, pasigroži, nusiskini – ir gražu, ir skanu.“
Taigi pasiūlys savo klientams šią naujovę. Damuliai kasmet ieško kažko naujo, įdomaus. Ir geresnių, kokybiškesnių sėklų, nors šios brangesnės. „Pernai apsirikome paskubomis vienoje parduotuvėje nusipirkę morkų sėklų – nesultingos ir neskanios užaugo, – patikino ūkininkė. – Yra išbandytų sėklų, bet dar ieškome kitokių ir atrandame. Sulaukėme pasiūlymo išbandyti lietuviškas sėklas, mokslininkų išvestas Babtuose. Bandysime auginti senųjų veislių lietuviškus burokėlius, pomidorus.“ Augins ir daugelio pamėgtus lapinius kopūstus. Sėkloms tenka išleisti apie tūkstantį eurų.
Mokosi iš klaidų
K. Damulienė planuoja šiemet anksčiau vartotojų stalui pateikti žalumyninių daržovių krepšelius – gegužės mėnesį, o ne birželį kaip anksčiau. Šiltnamyje pasėti ridikėliai, salotos, špinatai. Pasėti ir laiškiniai svogūnai – šiemet išbandys sėklas, o anksčiau sodino galvutes. Įsibėgėjus vasarai, daržovių krepšelis praturtės agurkais, pomidorais, paprikomis, baklažanais, kopūstais, morkomis ir kitomis daržo gėrybėmis.
Ūkininkė apgailestavo, kad rudenį vėtra nunešė naują didelį šiltnamį – vėl teks investuoti. „Iš klaidų mokomės – sugalvosime, kaip jį sutvirtinti, – šypsojosi K. Damulienė. – Kažką prarandam, kažką atrandam.“ Ji neslėpė, kad būna sunkių dienų, bet kai ateina gruodis, sausis ir nebėra ką veikti lauke, Kristina pasiilgsta savo daržo.
„Man patinka šis darbas. Ir nesvarbu, kad tai išgirdę žmonės suka pirštą ties smilkiniu“, – neslėpė Kristina. Tiesiai per laukus pas ją atžingsniavusi 90-metė senutė protino: „Esi aktyvi, veikli, o kapstaisi darže – eik dirbti į „kultūrkę“.“
„Aš jau dirbau kabinete – užtenka, nebenoriu. Tam ir atvažiavau čia, kad iš jo pabėgčiau, – tuomet atsakė vadybininkės darbą mieste palikusi K. Damulienė. – Čia laisvė, čia dirbti man malonumas.“
Be trąšų ir chemikalų
Šiemet – trečias rimtas šių ūkininkų sezonas. K. Damulienė patikino, jog daržoves augina be trąšų ir kitų chemikalų, tačiau tai liudijančio sertifikato neturi „Stengiamės glaudžiai bendrauti su klientais, kad jie matytų, kaip auginame, ir patikėtų, – kalbėjo ji. – Feisbuko paskyroje rodome ir pasakojame, kaip auginame. Žmonės labai domisi sveikai užaugintomis daržovėmis.“
Pernai šiame ūkyje gausiai užderėjo bulvės – galvojo, kad visą žiemą jas pardavinės, tačiau neliko per porą savaičių. Kristina prisipažino, kad labai rūpestingai šias prižiūrėjo. Prisiminė savo rytinį ritualą – su kibiru rankose apeiti bulvių lauką ir nurinkti kolorado vabalus. Stropiai dirbdama, šiuos sunaikino be chemikalų. Iš pirkėjų išgirdo daug pagyrimų ir klausimų, kaip pavyko jas užauginti.
Pasak K. Damulienės, praėję metai buvo pelningi, bet gautus pinigus vėl investuos į ūkį – planuoja jį tobulinti. „Tai – kūrybinis darbas, – šypsojosi ūkininkė ir pridūrė: – Daržininkystė man kaip liga: negaliu parduotuvėje praeiti pro sėklas jų nenusipirkusi.“
Asta GUSTIENĖ