Didysis medunešis pasaldino bitininkų gyvenimą
Bitininkų kartėlį dėl prasto medunešio pavasarį nuplovė saldus džiaugsmas, kad liepos mėnesį bitės gausiai prinešė nektaro. Jie patenkinti šiemet išsuktu medaus kiekiu. Medunešis baigėsi, o bitininkams dabar didžiausias darbymetis. Medaus kaina liko tokia pati, kaip ir anksčiau.
Medaus kiekis nenuvylė
Girininkų kaime įsikūręs vienas iš stambiausių bitininkų rajone Arvydas Budrys dirba išsijuosęs. Gamybinėje patalpoje tvyro aitrus medaus kvapas. Iš bityno atvežti koriai dedami į medsukį ir sukamas medus. A. Budrys patikino, jog medaus kopinėjimas ir sukimas – sunkiausias darbas. „Pastarasis tik pusiau mechanizuotas: nėra tokios įrangos, kuria būtų galima pilnai atakiuoti korius. Taigi kiekvieną tenka pačiupinėti“, – kalbėjo A. Budrys, korius atakiuojantis nerūdijančio plieno peiliu, paveldėtu iš tėvelio.
Jis prisipažino, kad liepos mėnesį atslūgęs nerimas, jog šią vasarą bitės neprinešiančios medaus. „Vyravo palankus oras ir liepų žiedai bei pievų žolynai atidavė nektarą. Taigi liepos mėnesį buvo didysis medunešis“, – sakė bitininkas, pridūręs, kad ir kiti bitininkai nesiskundžia derliumi.
Į klausimą, kiek bičių šeimų turi bityne, atsakė: „Viščiukus skaičiuoja rudenį, o bites – pavasarį. Tuomet buvo 230, o šiuo metu negaliu tiksliai pasakyti – apie pustrečio šimto.“
Taigi išplėtus bityną, per ankštos tapo patalpos, kuriose sukamas, sandėliuojamas medus. Jis prasitarė, jog pasibaigus darbymečiui, imsis darbų, kad praplėstų patalpas, be to, žada įsigyti naujos įrangos medui sukti ir koriams atakiuoti.
A. Budrio bitynas išdėstytas 12 vietų, nuo namų nutolęs per 30 kilometrų. Beje, nuo vagių jį sergsti vaizdą fiksuojančios kameros.
Pasak A. Budrio, trijų bitynų 100 avilių bitės pasiekė grikių lauką, iš kurių prinešė nemažai medaus.
Perka užsieniečiai
Vaikystėje iš tėvelio – mėgėjo bitininko susipažinęs su bitininkavimu, baigęs bitininkystės mokslus, A. Budrys tuo užsiima ketvirtį amžiaus. Jis prisipažino pradėjęs nuo 50 avilių, o pragyventi galima turint šimtą. „Esu atsidavęs bitininkystei ir neįsivaizduoju gyvenimo be bičių. Tai darbas ir pomėgis. Naktimis sapnuoju spiečius“, – prisipažino girininkiškis.
Pas jį lankosi užsieniečiai, norėdami susipažinti su bitininkavimu. „Šios vasaros viduryje užsuko delegacija – 6 žmonės iš Italijos, Vokietijos, Škotijos ir Anglijos, – pasakojo A. Budrys. – Jie apžiūrėjo bityną. Iš avilių išėmę korių, parsivežėme į namus, sudėjome į medsukį. Svečiai patyrė malonumą patys sukdami medų, vėliau jį ragaudami.“ Įsitikinę jo gardumu, nusipirko, kad parsivežtų namo. Bitininkas pasakojo, kad jo medaus į užsienį vežasi ir tautiečiai.
Girininkiškis kalbėjo, jog medų parduodantis Klaipėdos turguje, ūkininkų turgeliuose. Jis turi sertifikatą, garantuojantį medaus kokybę. Tai atsispindi ir etiketėje ant medaus fasuotės indo. A. Budrys džiaugėsi turintis nuolatinių pirkėjų. Beje, medų parduoda ir namuose.
Gardėsio kaina nekinta
Bitininkas tvirtino, kad šiemet medaus kaina tokia pati, kaip ir pernai. Gargždų turguje už pusę litro medaus prašoma 15 litų. „Čia jis brangiausias visoje Žemaitijoje“, – akcentavo A. Budrys.
Klaipėdos turguje tokį kiekį galima nusipirkti už 14-15 Lt. Žagarėje vyšnių šventėje vykusioje mugėje puslitrį medaus galėjai nusipirkti už 9-11 litų. Ukmergės rajono laikraštyje vienas bitininkas skelbėsi parduodantis medaus kilogramą už 14 Lt.
Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkas Arūnas Nervardauskas patvirtino, kad šiemet rajono bitininkai patenkinti išsuktu medaus kiekiu. Pasak jo, agluonėniškis iš avilio iškopinėjęs po du kibirus medaus. Tačiau jis sunerimęs, kad šiemet ūkininkai pasėję didelius grikių plotus, iš kurių bitės prinešusios nemažai medaus, kurio specifinis skonis nevilioja pirkėjų. A. Nevardauskas patikino, kad grikiai, skirtingai nei rapsas, auginami nenaudojant chemikalų. „Šis medus vertingas – nereikėtų baimintis jo kvapo“, – teigė jis, pataręs, jog medų reikia pirkti iš pažįstamų bitininkų.
